Seimas svarstys siūlymą tobulinti vartojimo ginčų neteisminį sprendimą

2021 m. sausio 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas, 119 parlamentarų po pateikimo vieningai balsavus už, nusprendė svarstyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-5328), parengtas siekiant efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo; efektyvesnės vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse.

Įstatyme siūloma įtvirtinti pardavėjo, paslaugų teikėjo pareigą atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas (pavyzdžiui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) patirtas prekės apžiūros išlaidas), kai priimamas sprendimas vartotojo naudai (patenkinti vartotojo reikalavimus arba juos patenkinti iš dalies). Numatoma, kad šių išlaidų dydį nustatys vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nurodytų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas. Pažymėtina, kad vartotojas neturės atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidų.

Numatoma, kad vartojimo ginčų neteisminis nagrinėjimas atskirose vartojimo srityse (transporto, grožio, kosmetikos ir apgyvendinimo paslaugų bei statybos darbų) būtų priskiriamas kompetentingoms šių sričių valstybės institucijoms: Lietuvos transporto saugos administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.).

Teikiamais pakeitimais išsamiai reglamentuojama VVTAT vykdoma vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo procedūra (ją atskiriant nuo vartotojų viešojo intereso gynimo). Projekte numatomas VVTAT nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimas, šios procedūros vykdymas rašytinės procedūros tvarka, procedūros terminai, pardavėjo, paslaugų teikėjo teisės.

Įstatyme siūloma nustatyti pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakomybę už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, taikymą po atitinkamo sprendimo (nutarimo) įsiteisėjimo (įsigaliojimo).

Atsižvelgiant į tai, kad dėl nesąžiningų sąlygų taikymo ir dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti padaryta iš esmės ekvivalentiška žala vartotojų kolektyviniams interesams, projektu įstatyme siūloma įtvirtinti tokio paties dydžio sankcijas, kaip ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme: bauda iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus – bauda iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų.

Kartu numatoma, kad tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos saugomiems vartotojų interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pardavėjui, paslaugų teikėjui gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.

Numatoma, kad pakeitimai, išskyrus anksčiau paminėtas nuostatas, įsigaliotų 2021 m. gegužės 1 d.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti pavasario sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]