Po svarstymo pritarta siūlymams dėl dvylikos 2022-ųjų proginių metų

2021 m. balandžio 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seimo posėdyje po svarstymo pritarta 12 iniciatyvų, kuriomis 2022-uosius siūloma skelbti proginiais metais, skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Tam, kad svarstomi Seimo nutarimų projektai būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

2022-uosius siūloma skelbti:

• Ievos Simonaitytės metais (projektas Nr. XIIIP-5243(2)

2022 m. sausio 23 d. sukanka 125 metai, kai gimė rašytoja autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja Ieva Simonaitytė. „Ieva Simonaitytė yra paskutinė Mažosios Lietuvos metraštininkė, unikali, talentinga rašytoja, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą“, − pažymima Seimo nutarimo projekte.

Šiuo siūlymu siekiama pažymėti Ievos Simonaitytės darbų svarbą ir reikšmę.

• Romo Kalantos metais (projektas Nr. XIVP-161(2)

2022-aisiais sukanka 50 metų nuo Laisvės kovotojo Romo Kalantos žūties. „Laisvė R. Kalantai buvo tik tolimas kitų perpasakotas nutikimas. Tačiau jis tikėjo laisve. Įtikėjo tada, kai dar dauguma net bijojo apie laisvę pagalvoti. O jis nepabūgo nieko. 1972 m. gegužės 14 d. Kaune atsistojęs priešais Vykdomojo komiteto pastatą apsipylė degiu skysčiu, užsiliepsnojus sušuko: „Laisvę Lietuvai!“, − pristatydama siūlymą pažymėti Romo Kalantos protesto akcijos 50-metį anksčiau kalbėjo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Dokumente pabrėžiama Romo Kalantos aukos prasmė Lietuvos išsilaisvinimui.

• Lietuvos Valstybės Konstitucijos metais (projektas Nr. XIVP-162)

2022-aisiais sukanka 100 metų, kai Steigiamasis Seimas parengė ir 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją – pirmąją modernią, nuolatinę, demokratinio turinio Lietuvos Respublikos Konstituciją. „1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino, jog Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, pirmąkart eksplicitiškai suformulavo, kad suverenitetas priklauso tautai, įteisino įstatymų leidžiamąją, įstatymų vykdomąją ir teisminę valdžią, numatė autonominių vienetų sudarymo galimybę, konstitucinį statusą suteikė valstybinei kalbai, vėliavai ir herbui“, − teigiama Seimo nutarimo projekte.

Lietuvos Valstybės Konstitucija įtvirtino Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, subsidiarumo, demokratijos, teisingumo, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principus.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatos, principai, struktūra buvo perimti, patobulinti ir įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos piliečių priimtoje 1992 m. spalio 25 d. referendume.

• Lietuvos krepšinio šimtmečio metais (projektas Nr. XIVP-174(2)

2022-aisiais bus minimas Lietuvos krepšinio 100-metis. Lietuvos krepšinio sostine vadinamas Kaune 1922 m. vyko pirmosios oficialios krepšinio varžybos, o 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Kaip teigiama Seimo nutarimo projekte, krepšinis yra populiariausia sporto šaka Lietuvoje, išugdžiusi žinomų sportininkų, trenerių, teisėjų ir sporto organizatorių, turinti daug šios sporto šakos mėgėjų ir sirgalių būrį, o ryškūs Lietuvos krepšininkų laimėjimai garsina šalies vardą pasaulyje.

Lietuvoje šiuo metu yra 18 tūkst. licencijuotų krepšininkų ir apie 100 tūkst. šalies gyventojų krepšinį žaidžia savo malonumui.

2022 m. Lietuvoje vyks „FIBA Europe“ Generalinė Asamblėja, į kurią atvyks svarbiausi Europos krepšinio vadovai ir geriausi krepšinio žaidėjai iš 50-ies šalių krepšinio federacijų spręsti svarbių šios sporto šakos klausimų.

• Gyvūnų gerovės metais (projektas Nr. XIVP-186(2)

Kaip pažymima Seimo nutarimo projekte, pastaraisiais metais buvo atskleista ir paviešinta daug žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, išaiškinta nelegalių veisyklų, gyvūnų teisių pažeidimų namų ūkiuose ir privačiuose zoologijos soduose. Šiuo pasiūlymu siekiama šviesti visuomenę apie gyvūnų gerovės svarbą ir kurti Lietuvoje gyvūnų gerovei palankią aplinką.

• Lietuvos universitetų metais (projektas XIVP-195(2)

1922 m. vasario 16 d. Kaune buvo įsteigtas Lietuvos universitetas, kuriame pirmą kartą buvo pradėtos universitetinės studijos lietuvių kalba ir kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant universitetinį aukštąjį mokslą visoje Lietuvoje.

Šiuo pasiūlymu siekiama sutelkti valdžios institucijas ir visuomenę siekiant puoselėti svarbiausią šiuolaikinės valstybės prioritetą – visuotinį švietimą, tautos išsilavinimą ir sumanumą.

• Pranciškaus Skorinos metais (projektas Nr. XIVP-203(2)

2022-aisiais sukanka 500 metų, kai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo išspausdinta pirmoji knyga – Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir Vilniuje įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė.

Dokumente išskiriamas humanisto Pranciškaus Skorinos, knygų spausdinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradininko, Lietuvos spaustuvininko, knygų leidėjo, tarpkultūrinio dialogo puoselėtojo, indėlis į spaudos atsiradimą ir plėtrą Lietuvoje bei Rytų Europoje. Pranciškus Skorina yra itin svarbus baltarusių tautos ir jos diasporos istorinei savimonei, nacionalinei kultūrai, kolektyvinei tapatybei, teisinei sąmonei, kolektyvinei atminčiai.

• Jono Meko metais (projektas Nr. XIVP-211(2)

2022 m. gruodžio 24 d. sukanka 100 metų, kai gimė avangardinio kino kūrėjas ir kino kritikas, rašytojas ir poetas Jonas Mekas. Kaip teigiama Seimo nutarimo projekte,  J. Meko kūryba buvo itin svarbi pasaulinei kultūrai ir naujų meno formų paieškai, jo avangardinė kino ir literatūrinė kūryba formavo visuomenės istorinę sąmonę, skatino neprarasti lietuviškumo ir garsino Lietuvos vardą.

• Jaunimo metais (projektas Nr. XIVP-294(2)

2022-aisiais Lietuvos jaunimas minės dvi svarbias sukaktis: Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metį ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos įsteigimo 50-metį „Šiuo metu Lietuvos jaunimo organizacijų taryba po savo skėčiu jungia 71 nevyriausybinę jaunimo ir su jaunimu dirbančią organizaciją. Visos jos vienija tūkstančius jaunų žmonių visoje Lietuvoje. Nuo pat savo veiklos pradžios susibūrusios jaunimo organizacijos kūrė veiklas ir iniciatyvas, skatinančias jaunimo pilietiškumą. Tai misija „Sibiras“, „Man ne dzin“, „Ačiū, Lietuva“ ir kitos, mums puikai žinomos iniciatyvos“, − dar pristatymo metu yra sakiusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimo nutarimo projekte įvertinamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos narių ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos istorinis indėlis prisidedant prie Lietuvos jaunimo vienijimo Lietuvoje ir pasaulyje bei jaunimo politikos formavimo.

Šį sprendimą siūloma priimti siekiant atkreipti dėmesį į Lietuvos jaunimo politikos tikslus ir Lietuvos jaunimo problemas šalyje bei užsienyje.

• „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ metais (projektas XIVP-350(2)

2022-aisiais „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, pradėta leisti 1972 m. kovo 19 d., minės leidybos 50-metį. Seimo nutarimo projekte vertinama šio istorinio įvykio ir pogrindžio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ svarba lietuvių tautai ir Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui. „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ griežtos cenzūros, propagandos ir laisvos spaudos draudimo sąlygomis buvo platinta net 17 metų, bet jai pavyko pralaužti geležinę uždangą ir skelbti pasauliui apie tikrąją padėtį Lietuvoje.

• Sūduvos metais (projektas Nr. XIVP-371(2)

1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis.

Seimo nutarimo projekte pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m.

• Savanorystės metais (projektas Nr.  XIVP-374(2)

Kaip pažymima Seimo nutarimo projekte, savanoriška veikla labai svarbi skatinant Lietuvos pilietinės visuomenės susitelkimą, pilietiškumo ugdymą bei stipresnės ir tvaresnės Lietuvos kūrimą. Ypač vertinamas svarus savanorių indėlis dirbant ligoninėse, slaugos ir globos įstaigose, vakcinavimo punktuose, švietimo įstaigose, rūpinantis vieni kitais, užtikrinant viešąją tvarką ir kt., susitelkiant ir prisidedant prie COVID-19 (koronaviruso infekcijos) iššūkio įveikimo, plitimo grėsmės ir pasekmių mažinimo.

„Savanoriavimo patirtis lavina asmeninius įgūdžius, skatina socializaciją bei savirealizaciją ir tampa patirtimi bei ateities kapitalu, kurį vėliau, ypač jaunimas, gali pritaikyti ir darbo rinkoje“, − pabrėžiama dokumente. Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad savanoriška veikla yra svarbi nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių veiklos dalis, kuriai skatinti bei palaikyti būtinas ilgalaikis pasitikėjimu grįstas abipusis bendradarbiavimas ir koordinavimas tarp įvairių institucijų ir įstaigų tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]