Priimtomis pataisomis patobulintas Seimo statutas

2021 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Parlamentarai priėmė Seimo statuto pataisas, tobulindami savo darbo reglamentavimą.

Statuto pataisų projektu Nr. XIVP-336(3) įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas, tikslinant įgaliojimų suteikimą Vyriausybei.

„Seimo statute buvo parašyta, kad suteikiant Vyriausybės įgaliojimus iš naujo nereikia tvirtinti programos, įgaliojimai būdavo suteikiami protokoliniu nutarimu ir tuo viskas baigdavosi. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas pasisakė, kad turi būti Seimo nutarimas, tvirtinantis programą, su tuo aš kategoriškai nesutinku, bet nieko nepadarysi – Konstitucinis Teismas taip pasakė, taip mes ir įrašome, kad Seimas, vėl balsuodamas dėl programos, iš naujo tvirtina įgaliojimus Vyriausybei veikti po Prezidento rinkimų arba po to, kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų“, – Seimo Spaudos biurui sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Taip pat patikslintas nustatytas Seimo protokolinių nutarimų priėmimo teisinis reguliavimas, kad tokiais nutarimais nebūtų sprendžiami valstybės valdymo klausimai, kuriuos sprendžiant atsiranda teisiniai padariniai kitiems asmenims. Seimo nutarimai (ne protokoliniai nutarimai, kaip yra įtvirtinta šiuo metu galiojančiame Statute) bus priimami svarstant šiuos ne su Seimo darbo organizavimo tvarka susijusius klausimus dėl:

Seimo nario neliečiamybės atėmimo;

skundų dėl Seimo peticijų komisijos sprendimų;

pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, kandidatūrų;

Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pareiškimo.

Pataisoms pritarė 126, prieš balsavo 5, susilaikė vienas Seimo narys.

Statuto pataisų projektu Nr. XIVP-185(2) supaprastinama procedūra, kai kreipiamasi dėl ekspertinio vertinimo. Pasak S. Šedbaro, anksčiau sprendimą priimdavo Seimo valdyba, dabar ši funkcija perduodama spręsti pačiam komitetui, kuris svarsto projektą.

Statute įtvirtinta, kad pagrindiniu projekto svarstyme paskirtas komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas, prašydamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, jeigu:

1) įstatymo projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir

2) įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo.

Išvados privaloma kreiptis, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

„Būtų paprastesnė ekspertinio vertinimo įsigijimo procedūra. Šiuo atveju palengvinamos galimybės gauti mokslininkų išvadas dėl įstatymų projektų. Mes savo komitete dažnai prašome universitetų nuomonės, Teisėjų tarybos nuomonės. Kartais gauname išsamesnius, kartais mažiau išsamesnius. Teisės aktai, įstatymai būtų daugiau paremti mokslinių tyrimų rezultatais“, – sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

Jeigu subjektai, į kuriuos kreiptasi dėl išvadų, pagal kompetenciją negali atsakyti į suformuluotus klausimus, pagrindinis komitetas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo termino pabaigos priima sprendimą inicijuoti viešą kvietimą ekspertams dėl įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo.

Pataisoms pritarė 117, prieš balsavo 4, susilaikė 8 Seimo nariai.

Statuto pataisų projektu Nr. XIVP-35(2) patikslinta klausimų Seimo Pirmininkui uždavimo tvarka. Šiuo metu galiojančiame Statute įtvirtinta, kad Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos.

„Seimo Pirmininko gal ir nereikėtų kas mėnesį kviesti į tribūną, nes jis nėra vykdomoji valdžia. Parlamentas vykdo vykdomosios valdžios parlamentinę kontrolę. Bet, kita vertus, Seimo Pirmininkas yra visų Seimo narių pirmininkas, ne tik daugumos. Jis ir narystę frakcijoje yra sustabdęs. Šiuo aspektu nematome jokios problemos, kad, jeigu frakcijai kyla klausimų dėl darbo organizavimo, dėl darbotvarkių sudarymo, kad galėtų Seimo Pirmininką pasikviesti – ne tik klausinėti Seimo salėje, bet pasikviesti pasikalbėti ir frakcijoje“, – Spaudos biurui sakė S. Šedbaras.

Statute naujai reglamentuota, kad sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai kartą per sesiją paprastai Seimo posėdyje atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Frakcijos kvietimu atsakymai į frakcijos narių iš anksto raštu pateiktus klausimus gali būti pateikiami žodžiu frakcijos posėdyje.

Pataisoms pritarė 131, prieš balsavo 3, susilaikė 6 Seimo nariai.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]