Seimas svarstys siūlymą keisti Lietuvos kultūros tarybos finansavimo modelį

2021 m. rugsėjo 28 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti kultūros ministro Simono Kairio pristatytus Lietuvos kultūros tarybos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-857) ir siūlymą pripažinti netekusios galios Kultūros rėmimo fondo įstatymą (projektas Nr. XIVP-856). Naujomis nuostatomis, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, būtų keičiamas Lietuvos kultūros tarybos (LKT) finansavimo modelis, tobulinamos kitos įstatymo nuostatos sudarant sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei LKT veiklai.

Finansuoti LKT numatoma valstybės biudžeto lėšomis ir kitomis teisėtai įgytomis lėšomis. Pasak kultūros ministro, „Lietuvos kultūros taryba nebegalės skirstyti lėšų, kurios patekdavo automatiškai iš akcizų mokesčio, nesusiformuos tas biudžetas automatiškai. Tiesiog jis kiekvienais metais bus tvirtinamas čia, Seime, svarstant kitų metų biudžetą“. S. Kairys pabrėžė, kad taisyklės nesikeičia, išlieka ir pati Kultūros taryba su savo ekspertais, ir regioninės kultūros tarybos su savo formavimo principais ir veiklomis, paraiškų teikėjams niekas nesikeičia.

Teikiamuose pakeitimuose numatoma, kad kultūros ir meno tyrimams įgyvendinti, LKT veiklai administruoti ir kitoms su jos veikla susijusioms išlaidoms apmokėti skiriama lėšų dalis negalėtų viršyti 10 proc. LKT biudžeto. „Toks reglamentavimas siūlomas siekiant balanso LKT biudžete tarp pagrindinės LKT veiklos – kultūros ir meno projektų ir kūrėjų finansavimo – ir jos administracinių sąnaudų“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Siekiant didinti nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų atstovavimą, formuojant LKT siūloma deleguoti dvigubai daugiau nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų išrinktų rinkėjų ir atsisakyti Lietuvos mokslo tarybos deleguotų rinkėjų. Kaip pažymi iniciatoriai, rinkimų organizavimas keičiant LKT narių susirinkimo narį kadencijos metu reikalauja daug laiko, todėl tokiu atveju siūloma kandidatą atrinkti iš 20 rinkėjų atrinkto kandidatų sąrašo, neorganizuojant naujų rinkimų.

Pakeitimais siūloma atsisakyti apribojimo, kad LKT ekspertu negali būti kultūros ar meno organizacijos vadovas. Pasak pataisų iniciatorių, toks apribojimas nepagrįstai apriboja galimų pasitelkti ekspertų skaičių, nes kultūros ir meno srityje veikia nemažai įstaigų, turinčių vieną ar keletą darbuotojų.

Mažinant administracinę naštą, siūloma atsisakyti perteklinio reglamentavimo, kad LKT ekspertų, kuriuos pasitelkia, skaičių turi suderinti su Kultūros ministerija.

Taip pat numatoma nustatyti, kad LKT sprendimus priimtų 2/3 einančių pareigas narių balsais. Kartu siūloma, kad sprendimus priimant paprasta dalyvaujančių LKT narių balsų dauguma jie būtų priimami ne mažiau kaip 5 narių balsais. „Atkreiptinas dėmesys, kad, kadencijos metu keičiantis dideliam LKT narių skaičiui, reikalavimas, jog dalyvautų 8 nariai, gali būti neįgyvendinamas“, – argumentuojama aiškinamajame rašte.

Atsižvelgiant į LKT veiklos apimtis ir jos pirmininko funkcijų gausą, siūloma nustatyti, kad LKT administracijos struktūroje privalomai būtų administracijos vadovo pareigybė. Atitinkamai nustatoma, kad šis asmuo pavaduoja LKT pirmininką jam negalint eiti pareigų, pirmininką atleidus ar jo nepaskyrus.

Po pristatymo už teisės aktų projektus balsavo 77 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Kultūros komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 4 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]