Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui turėti parlamento nuolatinį atstovą ne tik Europos Sąjungoje, bet ir konkrečioje valstybėje

2021 m. spalio 12 d. pranešimas žiniasklaidai 

 

Seimas po svarstymo pritarė patobulintam naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymo projektui Nr. XIVP-764(2). Šiuo teisės aktu siūloma įtvirtinti galimybę Seimo interesų atstovavimui ne tik Europos Sąjungos (ES), lygmeniu, tačiau ir dvišaliu tarpparlamentiniu lygmeniu, turinčiu ypatingos reikšmės Lietuvos užsienio ir gynybos politikos ir kitais esminiais valstybei aspektais.

Svarstomu įstatymu siūloma nustatyti Seimo nuolatinio atstovo užsienio valstybėje ar Europos Sąjungoje (ES) statusą, teisinius veiklos pagrindus, funkcijas, socialines ir kitas garantijas, taip pat perkėlimo į šias pareigas ir atšaukimo iš jų tvarką.

„Šis įstatymo pakeitimas yra iš tikrųjų labai reikalingas. Galiu tai drąsiai sakyti, po savo trijų kadencijų Europos Parlamente, matydama Lietuvos Respublikos Seimo atstovo darbą toje institucijoje. Įvertinus Jungtinių Amerikos Valstijų svarbą, JAV Kongreso dydį, turėti savo atstovą ten yra ne prabanga, bet būtinybė“, – svarstymo metu pritarti projektui kvietė Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, Užsienio reikalų ir Ateities komitetų narė Laima Andrikienė.

Į atstovo pareigas galėtų būti perkeliamas Seimo kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojas, einantis ne žemesnes kaip patarėjo pareigas, turintis 2 metų darbo patirtį atitinkamai užsienio politikos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo užsienio valstybėje atveju) arba ES reikalų, eurointegracijos ar tarptautinių santykių srityje (atstovo ES atveju).

Atstovas taip pat privalėtų turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ar suteiktą teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Pretendento kandidatūrą svarstytų Seimo Užsienio reikalų komitetas (atstovo ES atveju – ir Seimo Europos reikalų komitetas), po to kandidatūrai turėtų pritarti Seimo valdyba ir užsienio reikalų ministras.

Numatoma, kad valstybės tarnautojas į atstovo pareigas būtų perkeliamas trejiems metams. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas galėtų būti pratęstas vieną kartą iki vienų metų netaikant atrankos procedūros.

Numatoma, kad atstovas užsienio valstybėje padėtų stiprinti ir plėtoti Seimo ir užsienio valstybės parlamento bendradarbiavimą, teiktų informaciją užsienio valstybės parlamentui apie Seimo veiklą, reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie užsienio valstybės parlamento veiklą. Atstovas ES padėtų stiprinti ir plėtoti Seimo, Seimo kanceliarijos ir ES institucijų bendradarbiavimą, teiktų informaciją Europos Sąjungos institucijoms apie Seimo veiklą, reguliariai informuotų Seimą ir Seimo kanceliariją apie ES institucijų veiklą.

Po svarstymo projektui pritarė 123, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 6 Seimo nariai.

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]