Seimas spręs dėl spartesnio pensijų indeksavimo

2021 m. spalio 19 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės pristatytas Socialinio draudimo pensijų, Vienišo asmens išmokos įstatymų ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, taip pat patikslinti vienišo asmens išmokos mokėjimo tvarką.

Teikiamais pakeitimais numatoma įtvirtinti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai. Šie pokyčiai sudarytų sąlygas vykti spartesniam, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimui.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

Pagal projektą, pensijos individualioji dalis būtų indeksuojama tais atvejais, kai Lietuvos statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc. Tokiu atveju individualioji pensijos dalis būtų indeksuojama papildomai, prie dabartine nustatyta tvarka apskaičiuoto indeksavimo koeficiento IK pridedant papildomą indeksą.

Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas negalėtų būti taikomas, jei indeksavimo metais būtų prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jei apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.

Šiuo metu pensijų gavėjai, turintys minimalų stažą, bet neturintys būtinojo stažo, gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį. Teikiamais projektais siūloma nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį, t. y. tokie pensijų gavėjai gautų viso dydžio bazinę pensiją. Tie, kurių stažas yra didesnis, ir toliau gautų didesnę bendrąją pensijos dalį.

Kaip pažymima projektų aiškinamajame rašte, siūlomi pensijos apskaičiavimo pakeitimai leistų pensijas padidinti tiems, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjo sukaupti daugiau stažo: prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus, ilgesnį laiką negalėjo rasti darbo ir gauna mažiausias pensijas.

„Lėšų poreikis įstatymų pakeitimams 2022 metais būtų apie 138 mln. eurų, tai yra papildomam individualiosios pensijų dalies indeksavimui būtų skiriama 70 mln. eurų, o bendrosios pensijų dalies perskaičiavimui – 68 mln. eurų“, − pristatydama pokyčius kalbėjo M. Navickienė.

Vienišo asmens išmokos – visiems vienišiems pensininkams ir neįgaliesiems

Pagal siūlomus Vienišo asmens išmokos įstatymo pakeitimus, nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – galėtų gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Įstatymo projektu siekiama Valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigai nustatyti pareigą skirti vienišo asmens išmoką be asmens prašymo, t. y. atsisakyti nuostatos, kad vienišo asmens išmoka skiriama asmens prašymu. „Sodra“ iki [kitų metų] sausio 31 dienos sudarys sąrašą asmenų, kurie atitinka įstatymo sąlygas gauti vienišo asmens išmoką, ir iki kovo 31 dienos jas priskirs bei išmokės nepriemokas, jeigu tokios susidarys“, − kalbėjo ministrė.

Nuo 2023 m. vienišo asmens išmoka būtų lygi vienam socialinio draudimo našlių pensijos baziniam dydžiui. „Tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama socialinio draudimo našlių pensija“, − tvirtinama aiškinamajame rašte.

Pagal teikiamas naujas nuostatas taip pat būtų įtvirtinta, kad nei iš našlių pensijos, nei iš vienišo asmens išmokos negalėtų būti vykdomi išskaitymai pagal Civilinio proceso kodeksą.

Skaičiuojama, kad nuo 2022 m. 32 eurų dydžio vienišo asmens išmoką arba našlių pensiją gaus daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Pasak ministrės, 2022 metais vienišų asmenų išmokoms numatyta skirti apie 107,4 mln. eurų.

Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus (projektai Nr. XIVP-972, Nr. XIVP-973, Nr. XIVP-974) balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 45 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 25 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]