Seimas iš naujo svarstys parlamento nuolatinio atstovo ne tik Europos Sąjungoje, bet ir konkrečioje valstybėje klausimą

2021 m. lapkričio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Spalio 19 d. Seimas pritarė naujos redakcijos Seimo nuolatinio atstovo Europos Sąjungoje įstatymui, įtvirtindamas galimybę atstovauti Seimo interesams ne tik Europos Sąjungos (ES), lygmeniu, tačiau ir dvišaliu tarpparlamentiniu lygmeniu, turinčiu ypatingos reikšmės Lietuvos užsienio ir gynybos politikos bei kitais esminiais valstybei aspektais.

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šį teisės aktą vetavo ir grąžino Seimui, siūlydamas savo pakeitimus (projektas Nr. XIVP-764GR). Pabrėždama, kad G. Nausėda remia įstatymo nuostatas, kuriomis siekiama stiprinti Seimo bendradarbiavimą ne tik su Europos Parlamentu, bet ir su užsienio valstybėmis, Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė pažymėjo, kad šalies Konstitucijoje nustatyta, jog diplomatinius santykius užmezga ir ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis palaiko Vyriausybė. Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad diplomatinės atstovybės priimančioje valstybėje funkcija yra gauti, teisėtais būdais rinkti ir perduoti informaciją apie tos valstybės politinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius.

„Galima prielaida, kad Seimo nuolatinių atstovų užsienio valstybėse pareigybių steigimas galėtų suformuoti Seimo atstovų kitose valstybėse korpusą, kuris pagal vykdomų funkcijų turinį būtų panašus ar net dubliuotų diplomatinę tarnybą. Atsižvelgiant į tai, valdžių atskyrimo, atsakingo valdymo, teisinio reguliavimo, tikslingumo principų požiūriu įstatyme numatytas Seimo nuolatinių atstovų funkcijas iš esmės galėtų atlikti Lietuvos diplomatai, dirbantys Lietuvos ambasadose užsienyje“, – sakė A. Skaisgirytė.

Respublikos Prezidentas pasiūlė pakeisti Seimo priimtą įstatymą reglamentuojant, kad šis teisės aktas nustatytų Seimo nuolatinio atstovo strategiškai svarbioje Lietuvai užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos arba Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybė narė, ar Europos Sąjungoje statusą, teisinius veiklos pagrindus, funkcijas, socialines ir kitas garantijas, taip pat perkėlimo į šias pareigas ir atšaukimo iš jų tvarką. Sprendimas steigti arba panaikinti atstovo, jo pavaduotojo užsienio valstybėje pareigybes turėtų būti suderintas su Užsienio reikalų ministerija.

Už tai, kad projektas būtų svarstomas iš naujo balsavo visi 119 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Seimo posėdyje šis klausimas bus svarstomas lapkričio 11 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]