Seimas spręs, ar naikinti subsidijas taršiausiam iškastiniam kurui

2021 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo pristatytus Akcizų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo 2023 m. siūloma laipsniškai atsisakyti šildymui naudojamo iškastinio kuro subsidijų, iki šiol taikomų angliai, koksui, lignitui, „raudonajam“ dyzelinui, suskystintoms naftos dujoms balionuose. Nuo 2023 m. akcizu taip pat būtų apmokestinamos ir šildymui skirtos durpės.

Pasak aplinkos ministro, atsisakyti pagrindinių iškastinio kuro lengvatų ir subsidijų rekomenduoja tiek EBPO, tiek kitos tarptautinės organizacijos, tokios kaip Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija.

„Lietuva yra prisiėmusi nacionalinius klimato įsipareigojimus tiek ES mastu per Europos klimato įstatymą, kuris buvo priimtas šių metų pavasarį Europos Parlamente, tiek per pastangų pasidalijimo principą, kuris nurodo, kad iki 2030 m. Lietuva turi sumažinti savo ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijas 21 proc., palyginti su 2005 m.“, − kalbėjo S. Gentvilas. Pasak jo, šalys, kurios nepasieks šito sumažinimo, turės mokėti sankcijas.

Pagal teikiamas pataisas, nuo 2025 m. taršiausiam iškastiniam kurui būtų įvedama anglies dioksido dedamoji, kuri kasmet palaipsniui didėtų. Ši mokestinė naujovė negaliotų gamtinėms dujoms, kaip pereinamajam kurui. Lengvatiniai tarifai liktų galioti žemės ūkio mašinose naudojamam „žaliajam dyzelinui“ ir šildymui naudojamoms dujoms, akcizu būtų neapmokestintos mišriai šilumos ir elektros energijos gamybai bei transportui naudojamos gamtinės dujos.

Kaip pažymėjo aplinkos ministras S. Gentvilas, „CO₂ dedamoji yra objektyvus parametras, gulantis ant pačių taršiausių kuro rūšių labiausiai“. Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos miestai, nepaisant savo mažo tankio ir dydžio, visgi yra labiau užteršti negu žymiai mažesni miestai Vakarų Europoje.

Pristatytos Akcizų įstatymo pataisos nuo 2024 m. dyzelino akcizo tarifą suvienodintų su benzino akcizu. Pasak iniciatorių, padidinus akcizą dyzelinui, šio kuro kaina išaugtų nuo 4–6 ct/l, be to, nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji varikliuose deginamą iškastinį kurą kasmet pabrangintų dar apie 3 ct/l.

Kaip tvirtina iniciatoriai aiškinamajame rašte, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ir patiriamas sąnaudas, šios priemonės bus derinamos su finansinėmis paramos priemonėmis ir paskatomis. „Iš viso, remiantis paskutiniais skaičiavimais, žaliajai Lietuvos ekonomikos pertvarkai 2021–2030 m. skirta apie 6 mlrd. eurų (iš Klimato kaitos programos, Modernizavimo fondo, Teisingos pertvarkos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės ir Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės). Iš šių lėšų apie 1 mlrd. eurų numatyta gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų renovacijai ir energinio efektyvumo didinimui, 1,146 mlrd. eurų – elektromobilumo ir darnaus judumo skatinimui, 626 mln. eurų – energijos (šilumos ir elektros energijos) iš AEI plėtrai, apie 130 mln. eurų – taršos mažinimui ir energinio efektyvumo didinimui pramonėje, 45 mln. eurų – biometano gamybai“, − rašoma dokumente.

Po pristatymo už projektą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 20 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete, papildomu – Kaimo reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti pavasario sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]