Seimas atmetė Respublikos Prezidento veto dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo

2021 m. gruodžio 23 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas nusprendė atmesti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos veto dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų (projektas Nr. XIVP-673 GR). Už tai, kad pagrindinis įstatymas būtų priimtas iš naujo balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 7 parlamentarai.

Seimas gruodžio 9 d. priėmė Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą, kuriuo nusprendė nuo 2022 m. sausio 1 d. sukurti nepriklausomos išorinės žvalgybos institucijų priežiūros teisinį reguliavimą. Jis taip pat turės garantuoti žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomumą, teisėtumą ir atitiktį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.

Priimtu Žvalgybos kontrolieriaus įstatymu Seimas nusprendė įsteigti žvalgybos kontrolieriaus pareigybę ir Žvalgybos kontrolierių įstaigą. Pagal jį, žvalgybos kontrolierius bus Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, kurio pagrindinė funkcija būtų atlikti nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą.

Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, pristatydamas šalies vadovo veto, pažymėjo, kad vertinant projekto turinį ir numatomą pokytį tiek žvalgybos, tiek žmogaus teisių apsaugos srityje kyla pagrįstų abejonių dėl siūlomų pokyčių atitikties Konstitucijai, teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.

„Ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas Konstitucijos 73 straipsnyje. Vadovaujantis Seimo priimtu Žvalgybos kontrolierių įstatymu, šitie konstituciniai įgaliojimai yra apribojami ir perduodami steigiamam žvalgybos kontrolieriui ir būtent ta kompetencijos dalis, susijusi su žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimu žvalgybos institucijų veiklos srityje. Tokie reglamentavimo pokyčiai iš esmės kuria analogišką, papildomą instituciją, tik su skirtingais veiklos reikalavimais“, − kalbėjo šalies vadovo patarėjas. Jis tvirtino, kad žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo priežiūros funkcijų išskaidymas gali lemti skirtingos ir nenuoseklios žmogaus teisių apsaugos vertinimo praktikos ir standartų formavimąsi.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo išvadoje akcentavo, kad steigiant Žvalgybos kontrolierių įstaigą nesiekiama valstybės institucijų priešpriešos. „Žvalgybos kontrolieriai turės apibrėžtas funkcijas, teises ir pareigas. Teikiamais įstatymų projektais yra išspręstas žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių teisinis santykis“, − rašoma Seimo komiteto išvadoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymu yra užtikrinamas pakankamas žvalgybos kontrolierių veiklos nepriklausomumas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]