Seimas svarstys siūlymus subalansuoti valstybės baudžiamąją politiką, nustatant proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas

2022 m. kovo 29 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas svarstys Baudžiamojo kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama numatyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas (įskaitant atitinkamų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų dalinį arba visišką dekriminalizavimą), nustatant pagrįstas baudžiamosios atsakomybės atsiradimo ribas bei subalansuojant ir proporcingai padidinant nusikaltimų sudėčių ekonominiais rodikliais pagrįstų požymių dydžius. Be to, įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą.

Pristatydama siūlomus pakeitimus teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad turtiniuose, ekonominiuose ir finansiniuose nusikaltimuose nurodyto minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio proporcingumą siūloma padidinti ir subalansuoti. Sunkiems nusikaltimams siūloma nustatyti ribą virš 750 MGL, nesunkiems ir apysunkiams virš 300 MGL.

Proporcingai siūloma mažinti baudžiamumą už mažiau pavojingas nusikalstamas veikas, labiausiai turtinius nusikaltimus, siūlomas platesnis su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių taikymas visame Baudžiamajame kodekse už turtinę, ekonominę ir finansinio pobūdžio veikas: siūloma, kad už atvirą svetimo turto vagystę ar kišenvagystę (iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio) maksimaliai būtų baudžiama nebe laisvės atėmimu iki šešerių, bet iki ketverių metų.

„Itin griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis siūloma bausti tik už pačius pavojingiausius ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančius turtinius, ekonominius ir finansinius nusikaltimus: subalansuojama ir sugriežtinama atsakomybė už sunkius ekonominius bei finansinius nusikaltimus, pavyzdžiui kreditinį sukčiavimą, apgaulingą buhalteriją, mokesčių nesumokėjimą ar vengimą“, – sakė ministrė.

Pasak E. Dobrovolskos, tikimasi, kad šio pataisų priėmimas leis nustatyti adekvačias bausmes: „Nurodyti MGL dydžiai būtų labiau pritaikyti ir atitiktų valstybės realią ekonominę padėtį, ženkliai prisidėtų prie valstybės proporcingos baudžiamosios politikos formavimo. Taip pat sumažėtų nuteistųjų skaičius, taip pat būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos, skiriamos jų išlaikymui, sumažėtų brangių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius.“

Seimo posėdyje teisingumo ministrė pabrėžė, kad nėra atsisakoma baudžiamosios politikos kalbant apie ginklų ar narkotinių medžiagų kontrabandą.

„Lieka baudžiamoji atsakomybė net už mažą narkotinių medžiagų kiekį, net be tikslo platinti. Tiesiog į atskirus straipsnius yra surašoma. Kai yra mažas kiekis be tikslo platinti, numatomas laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų, kai atsiranda labai didelis kiekis su tikslu platinti, šiandien numatytas laisvės atėmimas iki 10 metų, pagal projektą siūloma padidinti iki 15 metų, kitaip sakant, sugriežtiname“, – sakė E. Dobrovolska.

Projektams Nr. XIIIP-4856, Nr. XIIIP-4857, Nr. XIIIP-4858 ir Nr. XIIIP-4859 po pateikimo pritarė 61, prieš balsavo 12, susilaikė 26 Seimo nariai.

Pagrindiniu svarstyti šiuos klausimus paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektus Seimo posėdyje siūloma svarstyti birželio 30 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]