Seimas patvirtino vėjo elektrinių jūroje plėtrą ir didesnius energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių tikslus

2022 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos, Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisas, kuriomis patvirtinta elektros elektrinių plėtra Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, taip pat nustatyti didesni uždaviniai energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių.

Pasak energetikos ministro, Seimo nario Dainiaus Kreivio, pirmojo jūrinio parko Lietuvoje statybos yra ypač svarbus energetikos projektas tiek energetinio savarankiškumo, tiek nacionalinio saugumo prasme. „Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, tik 20–35 proc. pasigaminame patys ir apie 70 proc. ateina iš kitų šalių“, − sakė ministras.

Kaip pažymėjo D. Kreivys, pagal Europos Sąjungos jūrinio vėjo strategiją Baltijos jūroje iš viso yra numatoma instaliuoti 93 gigavatus elektros energijos. „Tai viena palankiausių jūrų pasaulyje, nes ji nėra gili, o vėjo greitis yra didelis, todėl mes Lietuvoje turime galimybę instaliuoti beveik 3 gigavatus gamybos jūroje – iš esmės tai išspręstų mūsų visas problemas“, − tikino politikas.

Energetikos ministras teigė, kad pirmasis projektas, kaip ir kiti parkai, bus tokio paties dydžio ir sieks 700 megavatų. „Įstatymų pakeitimai sukurs aiškią ir skaidrią parko vystymo atrankos ir paramos schemą. Numatoma, kad vystytojų atranka prasidės kitų metų rugsėjo mėnesį. Energetikos ministerija jau pradėjo parengiamuosius darbus tam, kad aukcionas vyktų sklandžiai. Šiuo metu yra atliekami specialiųjų teritorijų planavimo veiksmai, atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, suplanuoti vėjo greičio, jūros dugno tyrimai ir kiti reikalingi tyrimai ir studijos. Iš viso reikia atlikti 13 įvairiausių didelės apimties tyrimų“, − aiškino D. Kreivys. Pasak jo, vėliausiai jau 2028 m. turėsime pirmąją elektrinę, antrosios elektrinės statybos turėtų prasidėti po metų.

Kartu Seimas nusprendė patikslinti pagrindinį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo uždavinį: bus siekiama, kad 2030 m. energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, sudarytų ne mažiau kaip 50 proc.

Šio įstatymo uždavinius sutarta patikslinti ir atskiruose energetikos sektoriuose:

- 2030 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 15 proc.;

- 2030 m. elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 70 proc. (2045 m. – iki 100 proc.);

- 2030 m. centralizuotai tiekiamos šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 90 proc.

Už pagrindinio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo naujas nuostatas balsavo 114 Seimo narių, susilaikė 1 parlamentaras.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]