Seimas pritarė siūlymui tikslinti nuotekų tvarkymo reglamentavimą

2022 m. kovo 31 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas patikslino taršos leidimų reikalavimus tvarkant nuotekas. Pagal šiuo metu galiojančias Vandens įstatymo nuostatas, asmuo (ne tik vandentvarkos įmonės ar kiti ūkio subjektai, tačiau ir fiziniai asmenys, kurie nuotekas tvarko individuliai), išleidžiantis (planuojantis išleisti) į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių medžiagų, neatsižvelgiant į jų kiekį, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą.

Kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte, tobulėjant cheminių medžiagų analizės metodų technologijoms, nuotekose jau gali būti aptinkamos ir labai nedidelės prioritetinių medžiagų koncentracijos (t. y. jų aptikimas priklauso nuo naudojamo matavimo metodo jautrumo). Šiuo metu vyksta teisminiai procesai dėl paskaičiuotų didesniu tarifu (dauginant iš koeficiento 50) mokesčių už aplinkos teršimą vandentvarkos įmonėms, kurių išleidžiamose nuotekose buvo nustatyti ypač maži prioritetinių medžiagų kiekiai, o paskaičiuotos sumos siekia milijonus.

„Įstatymas teisingas, nes yra nustatomos tam tikros tolerancijos ribos, kurios apčiuopiamos prietaisais. Nes anksčiau buvo nulinė tolerancija, viskas priklausė nuo prietaiso tikslumo. Taip negali būti. Iš tikrųjų ministras turi nustatyti tam tikras ribas, kurios leistų bent išmatuoti prietaisais tam tikrą išleidžiamo į gamtą vandens užterštumą“, – siūlomam reglamentavimo tikslinimui pritarė Seimo narys Edmundas Pupinis.

Pasak Seimo nario Romualdo Vaitkaus, straipsnių pakeitimai, kuriais tikslinamas buitinių nuotekų apibrėžimas, leis gerinti išleidžiamų nuotekų kokybę ir, tikėtina, nebus viršijamos aplinkos ministro nustatytos išleidžiamų teršalų ribinės vertės: „Projektu nustatomas aiškus ir vienodas reikalavimas dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai asmuo išleidžia į gamtinę aplinką nuotekas, kuriose yra prioritetinių pavojingų medžiagų. Siūlomi pakeitimai sukuria aiškų ir su nuotekomis išleidžiamų prioritetinių pavojingų medžiagų reglamentavimą ir leis išvengti nesutapimų tarp ūkio subjektų vykdomų monitoringų ir valstybės institucijos atliekamų montavimo rezultatų, kartu mažins administracinę naštą.“

Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją nuspręsta, kad pareiga asmenims turėti leidimą prioritetinių pavojingų medžiagų išleidimui yra siejama su konkrečia ribine verte, kai prioritetinių medžiagų koncentracijos viršija aplinkos ministro nustatytas vertes. Taip pat nuspręsta nebereikalauti leidimo šių medžiagų išleidimui iš fizinių asmenų, tvarkančių nuotekas individuliai.

Be to, įstatymas papildytas buitinių nuotekų sąvoka, apibrėžiant, kad jomis yra laikomos nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų.

Vandens įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIVP-1111(2) pritarė 71, prieš balsavo 4, susilaikė 41 Seimo narys. Įstatymas įsigalioja gegužės 1 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]