Seimo posėdyje vyks diskusija „Teisiniai bei istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai“

Balandžio 21 d. 14.40–15.25 val. Seimo posėdyje rengiama diskusija minties, sąžinės ir religijos laisvės kontekste „Teisiniai bei istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai“. Antropologė dr. Eglė Aleknaitė kalbės apie lygias žmogaus teises išpažinti religiją, religijos ir įsitikinimų laisvės Lietuvoje ypatumus, stigmatizacijos ir netolerancijos apraiškas, religinėms bendrijoms būdingus bruožus, religinių bendrijų ir kultūros srityje veikiančių organizacijų esminius skirtumus.

Be kita ko, diskusijoje bus aptartas ir Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ atvejis, kai Teisingumo ministerijai pateikus teigiamą išvadą dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai religinei bendruomenei, Seimas, balsuodamas 2019 m. birželio 27 d. valstybės pripažinimo nesuteikė. Diskusijos metu Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) dr. Karolina Bubnytė-Širmenė pristatys EŽTT sprendimą, Konstitucinio Teismo teisėjas prof. dr. (HP) Vytautas Mizaras pristatys Konstitucinio Teismo nutarimą dėl bendrijos „Romuva“.

EŽTT byloje Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą 2021 m. birželio 8 d. sprendimu nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 9 straipsnio (Minties, sąžinės ir religijos laisvė) kartu su Konvencijos 14 straipsniu (Diskriminacijos uždraudimas) ir Konvencijos 13 straipsnio (Teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) pažeidimą. EŽTT konstatavo, kad, atsisakydamos suteikti valstybės pripažinimą pareiškėjai, valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėją skirtingai nuo kitų religinių bendrijų, kurios buvo panašioje situacijoje, o Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, įgyvendindami savo konstitucinius teisėkūros įgaliojimus, nebuvo neutralūs ir nešališki.

Konstitucinis Teismas 2021 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata („jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai galima dėl to kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos“) prieštarauja Konstitucijos 26 straipsnio 1 daliai, 43 straipsnio 1 daliai (kalbama apie prašymą dėl valstybės pripažinimo religinei bendrijai ar bendruomenei suteikimo).

Atsižvelgus į EŽTT sprendimą ir Konstitucinio Teismo nutarimą, Žmogaus teisių komiteto iniciatyva, buvo naujai registruotas Seimo nutarimo projektas „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ Nr. XIVP-893. 2021 m. gruodžio 7 d. Seimo plenariniame posėdyje šis teisės aktas buvo pateiktas. Po pateikimo jam buvo pritarta, tačiau Seimo narių nuomonės dėl valstybės pripažinimo suteikimo šiai religinei bendrijai išsiskyrė. Taigi diskusija bus siekiama suteikti galimybę Seimo nariams susidaryti objektyvią nuomonę apie valstybės pripažinimo suteikimo konkrečiai religinei bendrijai teisines prielaidas ir taip padėti išvengti abejonių sprendžiant religinių bendrijų valstybės pripažinimo klausimus dėl galimai klaidinančių interpretacijų.

Diskusijos iniciatorius – Seimo Žmogaus teisių komitetas.