Seimas į nacionalinę teisę perkėlė europinės direktyvos nuostatas dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

2022 m. balandžio 28 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimas priėmė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisas (projektai Nr. XIVP-1363(2) ir Nr. XIVP-1364(2), kurias į nacionalinę teisę perkeliama 2018 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (vadinamoji RED II direktyva). Jos nuostatos yra susijusios su elektros energijai, šilumai ir vėsumai gaminti naudojamo biomasės kuro tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vadinamųjų ŠESD, kiekio sumažėjimo kriterijų įtvirtinimu.

Įstatyme reglamentuota, kad biomasės kuru bus laikomas  iš biomasės pagamintas dujinis ir kietasis kuras; pirmąja miško biomasės surinkimo vieta – patalpa ir (ar) teritorija, kuriose energijos išteklių rinkos dalyvis laiko, perdirba ir (ar) maišo žaliavas, gautas tiesiogiai iš pirminių miško biomasės gamintojų.

Priimtais pakeitimais šiuo metu galiojantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas papildytas nauju skirsniu, reglamentuojančiu tvarų biomasės kuro naudojimą elektros energijos, šilumos ir (ar) vėsumos energijos gamyboje.

Biomasės kurui bus taikomi analogiški tvarumo kriterijai, kaip ir šiuo metu įstatyme nustatyti reikalavimai biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, nes šie produktai gali būti gaminami iš tų pačių žaliavų. Biomasės ir žaliavų biomasės kuro gamybai atitiktis tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams bus užtikrinama tiek pagal savanorišką tarptautinę tvarumo sertifikavimo schemą, tiek pagal nacionalinę schemą. Biokuro gamintojai galės rinktis vieną iš šių schemų. Taip pat nustatoma savanoriška nacionalinė schema, ją įgyvendinti paskiriant energijos išteklių biržos operatoriui „Baltpoolui“, ir nustatoma, kad prekybos atskirais biomasės produktais, atitinkančiais tvarumo kriterijus, priežiūra bus užtikrinama vadovaujantis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis.

Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimais nustatoma, kad šilumos aukciono dalyviai, tai yra šilumos tiekimo įmonės ir nepriklausomi šilumos gamintojai, ir bendros šilumos ir elektros energijos gamintojai įpareigojami teikti informaciją energijos išteklių biržos operatoriui.

Kovo viduryje pristatydama Seimui šiuos pakeitimus energetikos viceministrė Inga Žilienė sakė, kad naujas reguliavimas bus taikomas ūkio subjektams, kurie prekiauja biomasės kuru ir žaliavomis jam gaminti, gamina ir tiekia biomasės kurą ar žaliavą jam gaminti – tai yra pirminiams miško biomasės gamintojams, šilumos gamintojams, kurie naudoja kietąjį biokurą šilumos gamybos įrenginiuose, kurių galia lygi ar didesnė negu 20 megavatų, ir šilumos gamintojams, kurie naudoja iš biomasės pagamintą dujinį kurą įrenginiuose, kurių galia yra lygi ar didesnė negu 2 megavatai.

„Biokuras yra nacionalinis išteklius, kurio šiandien tikrai nemažai turime miškuose, kuris ir dabar supūna, tai yra miško kirtimo atliekos. Ir mes kalbamės. Nuo praeitų metų esame tikrai nemažai darbų padarę, kad miško kirtimo atliekos būtų naudojamos biokuro gamybai, tai yra tos kirtimo atliekos, kurių neįmanoma panaudoti jokioje kitoje pramonės šakoje“, – sakė I. Žilienė.

Pasak viceministrės, įsteigiant nacionalinę sertifikavimo sistemą sudaromos palankesnės sąlygos Lietuvos biokuro gamintojams pigiausiomis sąnaudomis sertifikuotis ir atitikti visus biokuro tvarumo kriterijus: „Taigi einame ta linkme, kad kuo efektyviau, kuo pigiau ta šiluma ateitų į mūsų namus ir kad biokuro mūsų rinkoje pakaktų.“

Už Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus balsavo 111 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė vienas parlamentaras.

Energijos išteklių rinkos įstatymo pataisos priimtos už balsavus 107, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius dviem Seimo nariams.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]