Didėjant saugomų elektroninių dokumentų kiekiui Seimas patikslino Dokumentų ir archyvų įstatymą

2022 m. gegužės 12 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimas priėmė Dokumentų ir archyvų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1228(2), kuriomis reglamentuojamas elektroninio archyvo formavimas, išplečiamos valstybės archyvams nustatytos funkcijos.

Įstatyme įtvirtinta, kad Nacionalinį dokumentų fondą sudaro ne tik nustatyti dokumentai, bet ir valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingi valstybės registrų, žinybinių registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys.

Priimtais pakeitimais sukuriamos teisinės prielaidos valstybės archyvams perimti registruose ir valstybės informacinėse sistemose tvarkomus duomenis, kurie reikšmingi istoriniams ir kitiems valstybės dokumentinio paveldo tyrimams. Naujai perimami dokumentai papildys Nacionalinį dokumentų fondą, kurį kaupia ir saugo valstybės archyvai. Sprendimą dėl konkrečių valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenų perėmimo priims Lietuvos vyriausiasis archyvaras arba jo įgalioti valstybės archyvai.

Įstatyme yra išplečiamos valstybės archyvams nustatytos funkcijos, yra papildomai įtraukiama kaupti, saugoti ir populiarinti valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingus registrų informacinių sistemų duomenis, taip pat nustatoma nauja funkcija vykdyti kultūrinę edukaciją. Papildomai reglamentuotas archyvų mokamų paslaugų teikimo procesas.

Kartu atsisakyta pareigos valstybės archyvams išsaugoti ilgai saugomus elektroninius dokumentus nurodant, kad garso ir vaizdo įrašai perduodami saugoti jų sudarytojui.

Už įstatymą (projektas Nr. XIVP-1431(2) vieningai balsavo 125 Seimo nariai.

Projekto iniciatorės Kultūros ministerijos aiškinamajame rašte pažymima, kad informacinėms technologijoms tampant neatsiejama dokumentų valdymo dalimi, valstybės archyvams, vykdantiems jiems priskirtų įstaigų dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, iškilo poreikis perimti toliau saugoti ne tik įvairių formų (popierinius, elektroninius ar vaizdo ir (ar) garso) nuolat saugomus dokumentus, bet ir valstybės saugomą dokumentinio paveldo dalį papildyti registrų ir valstybės informacinių sistemų valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingais duomenimis. Įstaigoms keičiant veiklos procesus, neretai atsisakoma popierinių ar elektroninių dokumentų sudarymo, o istoriškai vertinga dokumentinė informacija valdoma tik elektroninių sistemų priemonėmis. Nesant teisinio pagrindo perimti saugoti registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis istorinių ar kitų tyrimų tikslais, prarandama reikšminga valstybės dokumentinio paveldo dalis. Šios svarbios priežastys paskatino reglamentuoti dokumentiniam paveldui istorinių ir kitų – teisėsaugos, administracinio pobūdžio ir kitų sričių – tyrimų tikslais reikšmingų duomenų perėmimą iš registrų ir valstybės informacinių sistemų.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]