Ukrainos Aukščiausiosios Rados Pirmininko pavaduotojos Olenos Kondratiuk kalba Seimo posėdyje

2022 m. gegužės 10 d. pranešimas žiniasklaidai

V. Chornos nuotr.

Brangieji mūsų broliai ir seserys!

Didžiulė garbė man, Ukrainos parlamento pranešėjai Olenai Kondratiuk, šiandien būti čia, Seime. Didžiulė garbė Ukrainos parlamento ir ukrainiečių vardu į jus ir Lietuvos žmones kreiptis ukrainiečių kalba.

Ypatinga garbė kreiptis į jus ir į Lietuvos tautą Ukrainos parlamento ir Ukrainos tautos vardu būtent ukrainiečių kalba. Ukrainiečių kalba, kurią rusų agresoriai nori „denacifikuoti“, o iš tikrųjų – išnaikinti kartu su Ukrainos tauta. Ir būtent todėl aš noriu, kad daugiau žmonių Europoje ir pasaulyje žinotų, girdėtų ir gerbtų ukrainiečių kalbą, kuri greitai taps viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų.

Aš labai dėkinga Seimo Pirmininkei poniai Viktorijai už asmeninį pakvietimą apsilankyti seseriškoje Lietuvos Respublikoje. Mes labai vertiname ir su šiluma prisimename jūsų drąsų vizitą Ukrainoje ir jūsų nuostabią kalbą Aukščiausiojoje Radoje. Jis buvo vienas iš pirmųjų tokio aukšto lygio po masinio Rusijos įsiveržimo.

Vasario 24 dieną aš, kaip ir milijonai ukrainiečių, atsibudau aidint sprogimams Kyjive. Atsimenu, kad išvakarėse kalbėdami su kolegomis parlamente jautėme didelę Rusijos įsiveržimo riziką, bet mes, taikūs, europietiškai mąstantys žmonės, iki vasario 24 dienos dar vylėmės, kad pasaulinio saugumo architektūra egzistuoja. Mes net netikėjome, kad kaimyninė šalis ryšis šiai beprotybei, kuri ypač greitai pavirs Ukrainos liaudies genocidu.

Kalbėdama Ukrainos parlamente, ponia Seimo Pirmininke, jūs teisingai pasakėte, kad taip įvyko dėl to, kad Vakarai nesustabdė Rusijos 2014 metais, bet tai privalo padaryti būtent dabar. Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo laisvę, bet ir už visos Europos laisvę.

Tiesa yra ta, kad vasario 24 diena visam laikui pakeitė situaciją Europoje. Mums reikia pertvarkyti mūsų bendrą pasaulio saugumo politiką.

Mes, deja, nepajutome palaikymo ir apgynimo iš Jungtinių Tautų, nors tikėjomės ir turėjome į tai visas teises kaip šalis – Jungtinių Tautų Organizacijos įkūrėja. Ši organizacija buvo sukurta pagal šūkį „Niekada vėl“ būtent tam, kad nepasikartotų Antrojo pasaulinio karo baisumai.

Bet tai įvyko vėl – didysis ir pražūtingas karas vėl atėjo į Europą dėl ilgametės susitaikymo su agresoriumi ir kompromisų su blogiu politikos. Mes turime ryškiai, be jokių iliuzijų suprasti, kad Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo. Jis jau vyksta, kaip sakė didelė Ukrainos draugė D. Grybauskaitė. Būtent todėl mums reikia sukurti naują pasaulinę saugumo sistemą, kur niekas neturės veto teisės. Tam reikalinga lyderystė, ryžtas ir partnerystė! Kaip tai daro Lietuva.

Jūs visada mus ypač jautėte ir girdėjote. Nedvejodami stojote su mumis vienoje pusėje kovoti su blogiu, kuris atgimė rašizmu. Jūs buvote su mumis sunkiausią vasario 24 dieną, kai Seimas susirinko į neeilinį posėdį ir vienbalsiai pritarė Ukrainos palaikymui ir Rusijos agresijos pasmerkimui. Kovoti reikia ne tik su Rusijos Federacija, bet ir su prorusiška pozicija Europos Sąjungoje, dosniai apmokama nuolaidomis naftai ir dujoms, pigiais kreditais ir entuziastingais „Russia Today“ propagandistų ir dezinformuotojų pranešimais.

Lietuva tapo pavyzdžiu visam pasauliui, kai pirmoji išsiuntė Rusijos diplomatus ir principingai atsisakė Rusijos dujų. Rusija turi būti išmesta iš visų tarptautinių institucijų, iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos ir izoliuota nuo viso civilizuoto pasaulio kaip vėžio auglys. Taip pat reikia iš naujo persvarstyti veto teisę Europos Sąjungoje.

Aš didžiuojuosi tuo, kad Lietuvos tauta yra tarp lyderių, remiančių Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. 82 % lietuvių sutinka, kad mūsų šalis taptų visateise Europos Sąjungos nare. Jūs, Seimo nariai, esate savo tautos atstovai ir jūs balsavote už tai, kad Ukrainai iš karto būtų suteiktas kandidatės statusas. Dėkoju jums už tokią nuoširdžią paramą Ukrainos liaudies europiniam pasirinkimui.

Lygiai taip pat prieš 30 metų Ukrainos parlamentas pasmerkė Rusijos agresiją Lietuvoje. Lygiai taip pat Lietuvai paskelbus nepriklausomybę Rusija metė žudyti lietuvius Pskovo oro desantininkų 76-ąją diviziją ir KGB kariškius. Taip pat šios divizijos 234-asis desantininkų puolamasis pulkas daro nusikaltimus Ukrainoje ir dalyvavo aneksuojant Krymą.

Lietuviai, kurie žuvo gindami televizijos centrą, žinojo, kad jų vaikai gyvens laimingoje, stiprioje Europos šalyje. Mes, ukrainiečiai, irgi tvirtiname savo europinį pasirinkimą. Aš atiduodama pagarbą Vilniaus televizijos centro gynėjams, Lietuvos piliečiams ir kitų tautybių žmonėms, kurie be ginklų išėjo prieš sovietų tankus, noriu pakartoti paskutinius žodžius, kurie skambėjo eteryje: „Kreipiamės į visus, kas mus girdi. Yra tikimybė, kad armija palauš mus prievarta arba užčiaups mus, bet niekas neprivers mūsų atsisakyti laisvės ir nepriklausomybės.“

Už savo nepriklausomybę mes kasdien mokame labai didelę ir sunkią kainą – Ukrainos gynėjų, savanorių ir žurnalistų gyvenimais, mūsų vaikų gyvenimais. O jūs įrodėte, kad Europos vertybės, žmogaus teisių vertybės yra aukštesnės už bet kokias materialines vertybes, pinigus ir resursus.

Mes Ukrainoje žavėdamiesi stebime, kaip Lietuvos tauta remia Ukrainą. Daugiatūkstantiniai maršai, Ukrainos vėliavos jūsų gatvėse, gatvės prie Rusijos ambasados Vilniuje pervadinimas Ukrainos didvyrių garbei, dešimčių tūkstančių ukrainiečių priėmimas – žmonių, kurie atvyko į Lietuvą ieškodami laikino prieglobsčio nuo Rusijos įsiveržimo, kad išgelbėtų savo ir savo vaikų gyvenimus. Aš neturiu jokių abejonių, kad reikalui esant Ukrainos kariuomenė lygiai taip pat gins Lietuvą ir siųs karinę pagalbą, kaip jūs šiandien ginate mūsų žmones.

Taip, Ukraina iki šiol nėra NATO, bet niekas mums neuždraus petys į petį kovoti su bendru priešu. Dabar ypatingas laikas būti tokiems drąsiems kaip ukrainiečiai. Mes turime viską padaryti, kad rašistai nebegalėtų pakartoti šių žiaurybių jokioje kitoje Europos šalyje. Kad joks miestas nebūtų ištrintas iš Europos žemėlapio kaip Ukrainos miestai. Kad niekada niekas negalėtų vėl pakartoti to, kai kankindavo, plėšdavo nagus, nupjaudavo galūnes, žagindavo moteris jų vaikų akyse, prievartaudavo vaikus tėvų akyse ir sušaudydavo niekuo nekaltus ukrainiečius civilius Bučoje, Irpinėje, Borodiankoje, Mariupolyje! Tarptautinė bendrija privalo pasmerkti visus šiuos karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Mūsų pareiga yra patraukti atsakomybėn visus, kas tai darė, visus, kas duodavo įsakymus daryti šiuos siaubus. Tai buvo ne atsitiktinumas – tai buvo iš anksto suplanuotas genocidas.

Man labai svarbu būti čia, šiame atstovaujamosios demokratijos pastate, kai jūs balsuosite už rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos ginkluotojų pajėgų veiksmus ukrainiečių tautos genocidu. Visi šie drąsūs politiniai sprendimai ir žmonių poelgiai įrodo, kad tarp mūsų šalių jau seniai nėra jokių sienų! Tokia strateginė Ukrainos ir Lietuvos partnerystė šalių, parlamentų ir žmonių lygiu yra pavyzdys, ant ko turi būti statoma nauja Europa po mūsų bendros pergalės prieš Rusijos agresorių. Mes matome Europą laisvą, stiprią, kūrybingą, sėkmingą, savipakankamą. Kartą ir visiems laikams nepriklausomą nuo Rusijos politinės, karinės, ekonominės ir energetinės įtakos.

Kiekvieną dieną tokie miestai kaip Vilnius, Ryga, Talinas, Londonas, Paryžius, Stokholmas, Varšuva ir daug kitų puikių Europos miestų turi galimybę laisvai atsibusti, ruoštis į darbą, džiaugtis taikiu ir ramiu gyvenimu dėka ukrainiečių, kurie yra apkasuose, fronto linijoje, visiškai apsupti „Azovstalyje“, Mariupolyje, kurie priima mirtinus Rusijos raketų smūgius. Aš nuoširdžiai linkiu kiekvienam Europoje niekada niekada niekada negirdėti oro pavojaus sirenų, nematyti, kaip raketos pataiko į gyvenamuosius namus ir geležinkelio stotis, nenakvoti rūsiuose, nedėti ant savo paminklų apsauginių karkasų. Niekada nežinoti, kas yra sušaudymo sąrašai, nematyti tiek sugriovimų, kraujo, nelaidoti savo piliečių broliškuose kapuose kiemuose, mokyklų ir vaikų darželių teritorijose. To niekada nebus, jeigu Ukraina gaus iš Europos ir demokratinio pasaulio visokeriopą paramą ir pagalbą – be jokių sąlygų, be biurokratijos, be kalbų apie tai, kad dar ne laikas, kad tai neįmanoma, kad reikalingos papildomos konsultacijos.

Mes parodėme, kad galima sėkmingai kariauti ir nugalėti vadinamąją antrąją pasaulio kariuomenę, kai už tavęs gėris, tiesa, tavo žemė, tavo vaikai ir noras gyventi laisvai ir oriai. Ir mes kartu parodysime visam pasauliui, kaip galima atstatyti Ukrainą, kuri trokšta būti Europos Sąjungos nare. Ukrainai reikalingas naujas Maršalo planas. Prezidentas V. Zelenskis jau įsteigė Nacionalinę Ukrainos atstatymo po karo tarybą, joje eurointegracija, kaip šalies transformacijos procesas, turi pagrindinį vaidmenį. Tokį pat vaidmenį turi turėti donorai, tarptautinėje konferencijoje Varšuvoje surinkę daugiau kaip 6,5 mlrd. dolerių Ukrainai atstatyti. Taip pat paleista online platforma rinkti lėšas Ukrainai pagal globalų projektą „United 24“. Pasinaudodama proga kreipiuosi į Lietuvą imtis globoti sugriautų Ukrainos miestų ir kaimų atstatymą ir grąžinimą gyvenimui. Mes laukiame jūsų ekspertų, inžinierių, statybininkų – visų, kas trokšta padėti.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados vardu noriu pareikšti padėką Lietuvai už visokeriopą pagalbą ir paramą, kurią jūs mums jau suteikėte. Pradedant ginklais, įrangos, reikalingos radijo ir televizijos laidoms atnaujinti nukentėjusiuose rajonuose, perdavimu ir baigiant alternatyviais tarptautiniais Ukrainos grūdų eksportavimo maršrutais.

Gerbiami kolegos, šiandien mes kartu su jumis, esame dar viena diena arčiau mūsų pergalės prieš Rusijos agresorių. Mes būtinai nugalėsime! Mes būtinai pasidalinsime pergalės džiaugsmu kartu su jumis. Ukraina nugalės! Kartu mes laimėsime. Šlovė Ukrainai! Šlovė Lietuvai!