Seimui pristatyta rudens darbų programa

2022 m. rugsėjo 10 d. pranešimas žiniasklaidai

Į pirmąjį V (rudens) sesijos posėdį susirinkusiems Seimo nariams pristatytas sesijos darbų programos projektas Nr. XIVP-1969, kuriame – 473 teisės aktų projektai (be lydimųjų), teikiami Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, Vyriausybės, Seimo komitetų, frakcijų ir Seimo narių.

Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas ir lydimieji teisės aktai.

„Būtent su biudžeto tvirtinimu susiję ir dauguma Jūsų, gerbiami Seimo nariai, ir Vyriausybės pateiktų arba planuojamų pateikti įvairių mokestinių ir kitų įstatymų pakeitimų. Pagrindinis šios Seimo sesijos iššūkis ir tikslas – kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti visus šiuos pasiūlymus, suderinti juos tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus“, – pristatydama svarbiausius sesijos darbus sakė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Atskiru skirsniu rudens sesijos darbų programos projekte išskiriama stipri ir saugi Lietuva, pateikiami aktualūs skirtingų ūkio sričių klausimai: energetikos sektoriaus veiklos tobulinimas; priimančiosios šalies infrastruktūros, reikalingos sąjungininkų atvykimui palengvinti, pritaikymas; valstybės sienos apsaugos stiprinimas; žemės ūkio ir maisto ūkio sektorių nepertraukiamos veiklos užtikrinimas, įvykus nenumatytoms ekstremaliosioms situacijoms ir kita.

Apžvelgdama kitas planuojamas svarstyti teisėkūros iniciatyvas, parlamento vadovė išskyrė pagrindinius Seimo rudens sesijos darbotvarkės ramsčius: nacionalinį saugumą, brangstančių energetinių išteklių kainų kompensavimą ir socialinės atskirties mažinimą bei žmogaus teisių užtikrinimą.

Viena svarbiausių nacionalinį saugumo užtikrinimo iniciatyvų V. Čmilytė-Nielsen vadino siūlymą keisti Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad karinės infrastruktūros projektai būtų įgyvendinami sklandžiai, laiku ir skaidriai, siekiant sudaryti sąlygas greičiau parengti arba pritaikyti mūsų šalies infrastruktūrą, reikalingą sąjungininkams atvykti.

Pristatydama Vyriausybės siūlymus Seimo rudens sesijos darbotvarkei, Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė sakė, kad gynybos nuo egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybei, jos demokratinei sanklodai ir mūsų gyvenimo būdui keliančiam Rusijos karui prieš Ukrainą tąsa bus svarbiausia šių metų rudens sesijos darbotvarkės dalis.

Premjerė pabrėžė, kad jau gegužės mėnesį buvo priimti valstybės ir socialinio draudimo biudžetų patikslinimai ir priimti sprendimai, papildomai indeksuojantys socialiai pažeidžiamų grupių pajamas, didinantys neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo metų pradžios, numatantys kompensacijas tam, kad būtų apribotas elektros energijos ir dujų kainų augimas nuo liepos 1 d.: „Visi kiti sprendimai, kurie yra svarbūs 2023 metams, bus teikiami kartu su 2023 m. biudžeto projektu, išskyrus keletą nedidelių dalykų, kuriuos Vyriausybė sieja su artėjančiu šildymo sezonu – Vyriausybė apsisprendė pasiūlyti pratęsti PVM sumos kompensavimą dar dviem šildymo sezonams ir atitinkamą įstatymo projektą pateiks Seimui ateinančią savaitę.“

Sprendžiant aktualų energijos kainų didėjimo klausimą, pasak I. Šimonytės, Vyriausybė taip pat įvertino galimybes atskirose įmonėse šildymui gaminti naudoti kurą kurio jau buvo atsisakyta – mazutą, dėl to kitą savaitę Seimui bus teikiami atitinkami teisės aktų pakeitimai.

Siekiant įgyvendinti atsakingą finansų politiką, darbų programoje bus siūloma apsispręsti dėl lankstesnės savivaldybėms taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, kad savivalda galėtų lengviau pasiskolinti lėšų. Tarp rudens darbų – ir savanoriško mokesčių mokėjimo skatinimas, užtikrinant tinkamą mokesčių mokėtojų teisių apsaugą ir lygybę, ir mokestinių pažeidimų užkardymas, įtvirtinant proporcingą atsakomybę ir priemones šiems pažeidimams nustatyti, pensijų fondų investavimo galimybių išplėtimas.

Vienas iš darbų programos prioritetų – socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių įgalinimas. Seimui siūloma apsispręsti dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos pertvarkos ir šios srities įstaigų veiklos ir funkcijų optimizavimo, tobulinti šeimynų veiklos reglamentavimą, sudaryti palankesnes sąlygas skirti išmokas iš Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Siekiant kurti visuomenės poreikius atitinkantį viešąjį sektorių Seimui bus teikiami numatytų reformų projektai – viena tokių likusių yra valstybės tarnybos reforma. „Valstybės tarnybos reforma bus siūloma įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, o statutiniams pareigūnams – nustatyti lankstesnę darbo užmokesčio sistemą. Kitą vertus, viešojo sektoriaus pertvarka neapsiribos tik Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimu. Ji apims ir pastaruoju metu vis aštresnį neadekvačių teisėjų bei valstybės pareigūnų atlyginimų kėlimo klausimą“, –sakė Seimo Pirmininkė.

Darbų programoje įrašyti projektai, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos žaliąjį kursą, kurti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, skatinant investicijas regionuose, pritraukiant naujas gamybos investicijas, supaprastinant nacionalinį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

Siekiant ilgo ir visaverčio sveiko žmogaus gyvenimo, teikiamame darbų programos projekte parlamentarams bus siūloma apsispręsti dėl ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimo modelio įgyvendinimo Lietuvoje reglamentavimo; priimti teisės aktus, kuriais bus užtikrinamas nuoseklus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimas.

Seimo nariams siūloma apsispręsti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų tikslinimo, sprendžiant žiniasklaidai kylančias problemas; dėl atnaujinto Lietuvos žiniasklaidos (medijų) paramos modelio, kad pagrindiniai jo veiklos tikslai ir funkcijos atitiktų Lietuvos visuomenės informavimo aplinkos poreikius, o valdymas ir sprendimų priėmimas būtų grindžiami valstybės biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumo, kontrolės ir atskaitingumo didinimu.

Programoje tradiciškai įrašyti teisės aktų, susijusių su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu ir įgyvendinimu, projektai; teisės aktai, susiję su pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra arba su Europos Komisijos paklausimais dėl atitikties Europos Sąjungos teisei; Konstitucinio Teismo nutarimus, Valstybės kontrolės ar Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas įgyvendinančių teisės aktų projektai.

Sesijos darbų programos projektui po pateikimo pritarė pritarta 60 Seimo narių, prieš balsavo 9, susilaikė 41 parlamentaras. Šio klausimo svarstymas Seimo posėdyje numatytas kitą savaitę – rugsėjo 15 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]