Seimo posėdyje Algirdo Mykolo Brazausko atminimas pagerbtas tylos minute

2022 m. rugsėjo 22 d. pranešimas žiniasklaidai

Šiandien Seimo posėdyje įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo Pirmininko, XII ir XIII Vyriausybių Ministro Pirmininko, Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas. Jo atminimą Seimas pagerbė tylos minute.

Prisimindamas A. M. Brazausko gyvenimą Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Česlovas Juršėnas sakė, kad jis – didis žmogus, įtakingas politikas, reikšmingai pasidarbavęs Lietuvai. „Ar viską jisai darė gerai? Visko buvo, bet pastabas, pasiūlymus priimdavo, kritikuojančių nepersekiojo. Buvo žmogiškas, supratingas, lengvai bendravęs su bet kuo, maloniai šypsojosi ir lieka jisai mūsų atminty, kaip nepajudinama uola epochų lūžio laikotarpiu, kaip galingas ąžuolas, atlaikęs audras ir visų krypčių vėjus“, − kalbėjo Č. Juršėnas. Jis pabrėžė, kad Kovo 11-ąją nei A. M. Brazauskui, nei jo bendražygiams nebuvo abejonių, kaip balsuoti dėl nepriklausomybės atkūrimo.

Savo kalboje Seimo narys Gintautas Paluckas tvirtino, kad A. M. Brazauskas savo pavyzdžiu jauniems žmonėms demonstravo lyderystę. Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos tiesiogiai tautos išrinktas Prezidentas, pasak parlamentaro, tvirtai stovi istorijos puslapiuose ir yra įkvėpęs ne vieną jaunos kartos politiką. „Jis savo žiniomis ir savo kompetencija mums, jauniems žmonėms, dažnai kėlė pagarbią baimę – ateisi pasišnekėti, tai šnekėsi faktais, šnekėsi apie reikalą. Tai yra didžiulis iššūkis ir dabarties jauniems politikams, kurie dažnai užsižaidžia emocijomis ir visuomenės kaltinimu. Tačiau išmokęs šias pamokas prisimenu vieną priesaką, kuriuo Prezidentas A. M. Brazauskas labai dažnai dalydavosi, jis sakydavo: „Žinote, rūpesčio nesuvaidinsi, žmonės pamatys. Jeigu norite dalyvauti politikoje, jums turi rūpėti, tačiau to nepakanka. Mokykitės, kad tą rūpestį galėtumėte realizuoti, kad galėtumėte nuveikti gerų darbų Lietuvai ir auginkite storą begemoto odą, nes tai tikrai ne visiems patiks, turėsite tai ištverti“, − prisiminimais dalijosi Seimo narys G. Paluckas.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Emanuelis Zingeris atkreipė dėmesį, kad jam 1989 m. atkuriant Žydų muziejų A. M. Brazausko parama buvo kertinė Lietuvos žmonių tautinių mažumų teisėms, visai necenzūruotai praeičiai Lietuvoje. „Šitas žingsnis tais laikais, kai Sąjūdis ruošėsi atkūrimui, kultūrinių, tautinių mažumų parėmimas buvo susijęs su žmoniškumu, o ne vien tik su supratimu, kad Vakaruose taip yra, Vakaruose visi turi teises į gyvenimą. Jis jautė vietinės Lietuvos gyvenimo pulsą, praeities pulsą. Man didžiausią įspūdį padarė mano ir jo išvyka į Jeruzalę. Čia buvo nepaprastas atsakomybės aktas, pirmasis Lietuvos Prezidento pasirodymas“, − sakė E. Zingeris.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

Seimo narys Antanas Vinkus priminė, kad A. M. Brazauskas yra vienintelis mūsų politikas, kuris ėjo visas aukščiausias pareigas Lietuvos valstybėje. „Tai buvo didis žodžio ir veiksmo žmogus, tai buvo tolerantiška, charizmatiška asmenybė. Žinoma, nėra neklystančio žmogaus. Kai kurias klaidas darė ir gerbiamas Brazauskas, bet mokėdavo išklausyti savo aplinkinių žmonių ir daryti išvadas ar pakeitimus. Buvo atidus pavaldinių nuomonei ir nuomonę gerbiantis vadovas“, − kalbėjo A. Vinkus.

Minėjime kartu su Seimo nariais dalyvavo A. M. Brazausko giminės ir artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, kiti garbingi svečiai.

⁕⁕⁕

Algirdas Mykolas Brazauskas – pirmasis Lietuvos žmonių rinktas Prezidentas, 1993 m. vasario 14 d. pirmuosiuose tiesioginiuose ir visuotiniuose Respublikos Prezidento rinkimuose už jį balsavo 1 mln. 200 tūkst. piliečių. 1993–1998 m. jis formavo Prezidento institucijos struktūrą ir tradicijas. A. M. Brazausko kadencijos laikotarpiu buvo pateikti prašymai priimti Lietuvos Respubliką į NATO ir Europos Sąjungą, pasirašytos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis, kartu su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnevskiu Vilniuje surengta Vidurio ir Rytų Europos šalių vadovų konferencija „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai – saugumo ir stabilumo Europoje garantas“, o su Baltijos valstybių prezidentais 1998 m. sausio 16 d. Vašingtone pasirašyta JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartija. Prezidentas inicijavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atstatymą. Likimas lėmė ir tai, kad po dešimtmečio, jau einant Ministro Pirmininko pareigas, A. M. Brazauskui teko pasirašyti ir svarbiausias naujausių laikų Lietuvos valstybės tarptautines sutartis – Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare.

Istorinis A. M. Brazausko vaidmuo itin reikšmingas Lietuvos kairiųjų jėgų politiniame lauke. Jo vadovaujama Lietuvos komunistų partija 1989 m. gruodžio mėn. nusisuko nuo Maskvos, suardydama TSKP partinį monolitą ir pasirinkdama savarankiškos Lietuvos politinės jėgos kelią. Vėlesniais metais jis svariai prisidėjo prie Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos – dviejų pagrindinių Lietuvos kairiųjų politinių jėgų – konsolidacijos į bendrą Lietuvos socialdemokratų partiją. 2001 m. sausio 27 d. jungtiniame suvažiavime A. M. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2007 m. gegužės 19 d. jam suteiktas LSDP garbės pirmininko vardas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]