Seimas svarstys Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą

2022 m. lapkričio 8 d. pranešimas žiniasklaidai 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seimui pateikė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą Nr. XIVP-2209, kuriuo įgyvendinama europinė direktyva, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.

„Lietuvoje tikrai dar matome daug problemų, susijusių su informacijos neprieinamumu. Apie 65 proc. asmenų su negalia, dėl aplinkos neprieinamumo, teigia patiriantys sunkumų savarankiškai gyventi, tai yra iš tikrųjų didelis procentas“, – pristatydama naują teisės aktą sakė M. Navickienė.

Pasak ministrės, 2020 metais Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atlikta tyrimo dėl paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems Lietuvoje gyvenantiems vartotojams analizė parodė, kad, teikiant paslaugas ar gaminant gaminius, paslaugų teikėjai, gamintojai, daugiausiai dėmesio skiria judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau nevertinami kitas negalias, tokios kaip regos, klausos, pažinimo, psichosocialinės, turinčiųjų poreikiai: „Didelė dalis vartotojų negali tinkamai įvertinti prekės kokybės ir ja pasinaudoti dėl netinkamos pakuotės ar informacijos apie ją pateikimo. Būna netinkamas arba šriftas, arba kontrastas, arba garsinė informacija ir panašiai.“

M. Navicienės teigimu, europinė direktyva, kurios nuostatas turi įgyvendinti Lietuva, labai plati: „Tai apims įvairius išmaniuosius renginius, tokius kaip telefonai, kompiuteriai, skaityklės, kiti prietaisai, įskaitant naudojamus elektroninių ryšių paslaugoms audiovizualinei žiniasklaidai, taip pat savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas ir pagalbą per trumpąjį 112 telefono numerį. Transportą, banko paslaugas, elektronines knygas ir elektroninę prekybą.“

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, direktyvos įgyvendinimas bus naudingas verslui, ekonominės veiklos vykdytojams, nes visoje Europos Sąjungos vidus rinkoje bus suvienodinti konkretiems gaminiams ir paslaugoms taikomi prieinamumo reikalavimai: „Todėl sumažės prisitaikymo kaštai, kuomet prisitaikyti bandytų kiekviena šalis narė atskirai. Pagrindinė nauda, aišku, yra asmenims su negalia, įgyvendinant teisę į prieinamumą, daugiau asmenų su negalia turės galimybę naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.“

Kaip Seimo narius informavo ministrė, teikiamame projekte nustatomas institucinis mechanizmas – ministerijų funkcijos, politikos koordinavimo mechanizmas, rinkos priežiūros institucijos, numatoma, kokios institucijos teiks metodinę pagalbą.

„Taip pat įtraukiamos asmenų su negalia nevyriausybinės organizacijos, kad rinkos priežiūros institucijos ir politikos formuotojai galėtų užtikrinti bendradarbiavimą. Reglamentuojamos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, tai yra nustatomos pareigos paslaugų teikėjams, gaminių gamintojams, importuotojams ir platintojams. Svarbu yra pabrėžti, kad prieinamumo direktyvos nuostatos remiasi savikontrolės ir savideklaracijos principais. Tai yra, verslas neturi gauti išankstinių leidimų, ar licencijų, kurios suteiktų galimybę vykdyti veiklą dėl prieinamumo aspektų“, – sakė M. Navickienė.

Projekte taip pat siūloma nustatyti, kaip nagrinėjami vartotojų skundai, reglamentuojama atsakomybė, ekonominės sankcijos.

Projektui po pateikimo pritarė 103, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 4 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirta Ekonomikos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti gruodžio 8 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]