Po svarstymo pritarta siūlymui supaprastinti karinės infrastruktūros sąjungininkams statybos procedūras

2022 m. lapkričio 15 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas po svarstymo pritarė Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos ir kitų įstatymų pakeitimams, kuriais numatoma supaprastinti valstybinės žemės sklypų, reikalingų krašto apsaugos tikslams, suformavimo ir (ar) pertvarkymo, infrastruktūros statybos procedūras. Tokiu būdu siekiama užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje.

Svarstomų teisės aktų projektų tikslas – užtikrinti Lietuvos sąjungininkų poreikius, susijusius su karinės infrastruktūros plėtra ir jos sukūrimu. „Šie įstatymo projektai leistų trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros plėtrai reikalingų žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo procedūrų terminus“, – anksčiau yra sakęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, jei įstatymai nebūtų keičiami, projektavimo darbus būtų galima pradėti tik 2025 m.

„Vyriausybė tvirtina karinės infrastruktūros sąrašą. Tik šiame sąraše nurodytai karinei infrastruktūrai būtų taikomos šios išimtys arba supaprastinta tvarka“, − yra pažymėjęs krašto apsaugos ministras. Pasak jo, būtų supaprastinamas naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų krašto apsaugos tikslams, suformavimas, pertvarkymas, atsisakoma teritorijų planavimo dokumentų rengimo, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio vertinimo procedūrų sąraše esančiai karinei infrastruktūrai ir jos statybai, taip pat dalies statybų reglamentuojančių dokumentų išdavimo, užbaigimo procedūrų.

Projekto iniciatoriai tvirtina, kad pasikeitus valstybės ir pasaulio geopolitinei padėčiai kilo poreikis skubiai vystyti priimančiosios šalies paramai užtikrinti reikalingą karinę infrastruktūrą. Krašto apsaugos tikslams reikalinga teritorija (žemės sklypas) ir infrastruktūra, būtina priimančiosios šalies paramai užtikrinti, šiuo metu negali būti vystoma greitai ir efektyviai. Tam trukdo teritorijų planavimo, žemės sklypų formavimo, naudojimo paskirties ir būdo nustatymo procedūros, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio vertinimo procedūros.

Po svarstymo už šiuos teisės aktų pakeitimus (pagrindinis projektas Nr. XIVP-2150(2) balsavo 113 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]