Seimui pristatyti Švietimo įstatymo pakeitimai: mažėtų nacionalinių patikrinimų, didėtų kokybiška pagalba mokiniui

2022 m. lapkričio 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimas pradėjo svarstyti švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės pristatytas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama mažinti nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų skaičių, didinti operatyvesnę pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.

Tarp svarbių siūlymų – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Būtų stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turėtų būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai. Vienas svarbiausių tikslų – padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje.

Teikiamomis pataisomis siūloma atsisakyti patikrinimų 6 klasėje. Pagal naujas nuostatas, nuo 2024−2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai taptų visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. „Mes siūlome šį pakeitimą, nes manome, kad patikrinimų privalomumas įpareigos kiekvieną mokyklą sudaryti sąlygas mokiniams laiku pasitikrinti savo pasiekimus“, − tvirtino ministrė.

Siūloma nustatyti, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.

Pirmieji pokyčių naudą pajustų ir daugiau pagalbos sulauktų dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais iš nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo surinkę keturis ir mažiau balų, šie mokiniai nuo 2023 metų rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauktų papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokais, 2025 metų pavasarį jie laikytų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikėtų patikrinimo metu pasiekti bent slenkstinį lygį, t. y., gauti bent 4 balus.

Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turėtų galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galėtų būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, arba atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.

Nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos III klasėje galėtų išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip 5 balais (pasiekę patenkinamą pasiekimų lygmenį).

Mokiniai, gavę 4 balus, galėtų mokytis savo gimnazijoje, jeigu į vidurinio ugdymo programą būtų įtraukti profesinio mokymo programų moduliai. Nesurinkusiems nė 4 balų, būtų galima perlaikyti testą tais pačiais mokslo metais, taip pat būtų galima kartoti kursą toje pačioje mokykloje ar profesinėje mokykloje.

Šie pakeitimai aktualūs dabartiniams ketvirtokams. Šiai ketvirtokų kartai nuo 2023 metų rugsėjo (nuo pat 5 klasės) būtų teikiama papildoma mokymosi pagalba tais atvejais, jei nacionalinių pasiekimų patikrinimai atskleistų mokymosi spragas. Jiems atėjus į dešimtą klasę, atsirastų būtinybė PUPP išlaikyti bent 5 balais, jei norima toliau mokytis gimnazijoje.

Pakeitimais taip pat siekiama įtvirtinti mokinių teisę į akademines atostogas, po kurių jie galėtų tęsti mokymąsi. „Tai leistų mokiniams, sergantiems sudėtingomis lėtinėmis, onkologinėmis ar kitomis ligomis, dėl nėštumo ar gimdymo atostogų laikinai sustabdyti savo mokymąsi ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, sėkmingai grįžti jį tęsti“, − aiškino J. Šiugždineinė.

Švietimo įstatymu siūloma nustatyti, kad mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą.

Šios nuostatos keitimas leistų mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka leistų mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.

Švietimo įstatymo pakeitimu numatoma peržiūrėti ir prevencinių programų įgyvendinimą. Siūloma palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms. Iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo būti pasirengusi savo tvarką ir kriterijus. Ekspertinių pajėgumų šioje srityje trūkumas smarkiai apsunkindavo šį darbą. Po įstatymo pakeitimų mokyklos ir savivaldybės būtų užtikrintos, kad renkasi kokybiškas prevencines programas, atliepiančias konkrečios mokinių grupės poreikius.

Teikiamos pataisoms leistų daugiau sprendimo galių perduoti savivaldybėms. „Siūloma ministerijai atsisakyti mokyklinių autobusų veiklos reglamentavimo ir ją perduoti savivaldybėms reguliuoti. Savivaldybės pačios, žinodamos savo techninius ir materialinius išteklius bei galimybes, vietos bendruomenių poreikius, mokyklų tinklą, racionaliau ir efektyviau panaudos turimus išteklius mokinių ir keleivių pavėžėjimo paslaugai organizuoti“, − kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2240) balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 12 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 13 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p.[email protected]