Seimas spręs dėl 2024-ųjų ir 2025-ųjų proginių metų paskelbimo

2022 m. gruodžio 8 d. pranešimas žiniasklaidai 

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė parlamentui pristatė du nutarimų projektus dėl 2024-ųjų ir 2025-ųjų proginių metų paskelbimo.

Siekiant pažymėti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungos (ES) 20-metį, Dainų šventės 100-metį ir 150-ąsias Antano Smetonos gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines ir lėktuvo „ANBO“ sukonstravimo 100-metį, 2024-uosius siūloma paskelbti NATO ir ES, Dainų šventės ir Antano Smetonos metais, o 2025-uosius − Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Lėktuvo „ANBO“ ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

Kaip pažymimi pasiūlymo iniciatoriai, 2004 m. Lietuva įstojo į ES ir NATO ir tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, primenantis visuomenei apie fundamentalų lūžį geopolitikos bei saugumo sferose, leidusį Lietuvai tapti visaverte tarptautinių struktūrų, formuojančių šiuolaikinio pasaulio kontūrus, ir atsakinga už jų stabilumą, dalimi.

Dokumente taip pat primenama, kad 1924 m. rugpjūčio 23−25 d. Kaune pirmą kartą buvo surengta Lietuvos Dainų šventė (tuomet Dainų diena), kaip vertinga Lietuvos kultūrinės tapatybės dalis, pasižyminti išskirtinėmis išraiškos formomis, suburianti įvairių sričių ir kartų meno kolektyvus, ugdanti visuomenės kūrybines galias, užtikrinanti tradicijų išsaugojimą ir tęstinumą.

Skelbti 2024-uosius Antano Smetonos metais siūloma atsižvelgiant į tai, kad 1874 m. rugpjūčio 10 d. gimė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, suvaidinęs reikšmingą vaidmenį kuriant modernią lietuvių tautą, įtvirtinęs esmingiausias vidaus politikos gaires, kuriose buvo puoselėjama tautinė savimonė, sustabdytas nutautėjimas ir išvystyta švietimo, kultūros, ekonomikos sistema, leidusi Lietuvai integruotis į Vakarų Europą.

„1625 m. Kelne, Vokietijoje, Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių Baroko epochos lotyniškai rašiusių poetų – išleido poezijos rinktinę „Trys lyrikos knygos“, kuri išgarsino jo vardą XVII a. Europoje, įvairiose Europos valstybių leidyklose buvo išleista apie 60 kartų, o eilėraščiai buvo išversti į anglų, prancūzų, italų, vokiečių, lenkų, čekų, lietuvių kalbas; poetas buvo vadinamas Krikščionių Horacijumi, Sarmatų Horacijumi, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – Lietuvos Horacijumi“, − rašoma projekte. Jame taip pat akcentuojama, kad Lietuvos Baroko epochoje sukurta nemažai originalių literatūros kūrinių, vien XVII a. išėjo apie 133 poezijos rinkiniai lotynų kalba, kuriuos parengė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenę arba dirbę asmenys: Danielius Naborovskis, Stanislovas Serafinas Jagodinskis, Stanislovas Samuelis Šemetas ir kiti.

„1875 m. rugsėjo 22 d. gimė lietuvių kompozitorius, dailininkas, chorų dirigentas, literatas ir kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kurio kūrybos novatoriškumas ir aprėptis gali būti prilyginama renesanso menininkų universalumui. Per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią jis sukūrė apie keturis šimtus muzikos kūrinių, tuo pat metu, vos per šešerius metus, nutapė daugiau negu tris šimtus paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, be to, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje. Tarp žinomiausių jo muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, o iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai. Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų, šiuo gyvenimo laikotarpiu susipažino su savo būsima žmona Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, kuri turėjo didelės įtakos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio lietuviškosios savimonės formavimuisi“, – pabrėžiama nutarimo projekte, kuriuo 2025-uosius siūloma paskelbti  Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais.

Pasiūlymo iniciatoriai taip pat primena, kad 1925 m. liepos 14 d. Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, lėktuvų „ANBO“ projektų autorius Antanas Gustaitis sukonstravo pirmąjį vienvietį sportinį lėktuvą „ANBO-I“. Projekte prisimenami kiti aviatoriai – Jurgis Dobkevičius, Steponas Darius, Stasys Girėnas, Feliksas Vaitkus, Romualdas Marcinkus, Bronius Oškinis ir lėktuvų konstruktoriai, taip pat tai, kad Lietuvos karinė ir civilinė aviacija buvo vienas ryškiausių jaunos valstybės modernėjimo, novatoriškumo, kūrybinio ir inžinerinio potencialo įrodymų, įprasmino laisvės ir tobulybės siekį, puoselėtą Lietuvoje 1918–1940 m. „Lėktuvai „ANBO“ buvo plačiai naudojami Lietuvos karo aviacijoje, jų manevringumu žavėjosi ir užsieniečiai. Žymiausias nepriklausomos Lietuvos karo aviacijos žygis – lėktuvo „ANBO-IV“ eskadrilės skrydis aplink Europą 1934 m., kurio metu buvo aplankyta dvylika Europos valstybių sostinių“, − pažymima nutarimo projekte.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-1715, Nr. XIVP-2317) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Švietimo ir mokslo komitete. Projektus taip pat pavesta apsvarstyti Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gruodžio 15 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  239 6132, el. p. [email protected]