Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas svarstys Respublikos Prezidento siūlymus griežtinti papildomas ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesus

2023 m. balandžio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

 Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Džoja Gunda Barysaitė)

 

Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui svarstyti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą Nr. XIVP-2496(2)GR, pasiūlydamas sugriežtinti ribojamąsias priemones.

Balandžio pradžioje Seimo priimtame įstatyme apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir kitos nuostatos. Svarstymo metu parlamentarai nusprendė dalies nuostatų netaikyti Baltarusijos piliečiams.

„Prezidento dekretas remiasi konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, kuris sako, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti vienodą nediferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu. Prezidentas sako, kad Rusijos ir Baltarusijos veiksmai, vykdant agresiją prieš Ukrainą, yra analogiški ir dėl to ribojamosios priemonės, kurios jau dabar įstatyme yra numatytos skirtingos Rusijai ir Baltarusijai, turėtų būti suvienodintos ir kad nėra argumentų, kodėl prašymą gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ar vykdyti individualų papildomą išsamų patikrinimą prieš Baltarusijos piliečius turėtų būti lengvesnės ar paprastesnės“, – pristatydamas šalies vadovo poziciją sakė Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.

Pasak K. Budrio, Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija neturi analogų su jokiais kitais santykiais, kuriuos turi Rusija su kitomis valstybėmis karinėje srityje: „Jos sudaro vieną regiono karinę grupuotę, kurios rėmuose vykdo planavimą ir prieš NATO valstybes, ir prieš Lietuvą“. Prezidento vyriausiasis patarėjas išskyrė ir mūsų valstybei pavojų keliančią Baltarusijos saugumo tarnybų veiklą prieš Lietuvą ir prieš Baltarusijos opoziciją Lietuvoje: „Tokios aršios operacijos, kokios yra vykdomos čia, Lietuvoje, pralenkia Rusijos tarnybų aktyvumą ir agresyvumą. Iš nacionalinio saugumo pusės vertinant ne karinio pobūdžio grėsmes, Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą, negu Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“.

Respublikos Prezidentas siūlo tikslinti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo 3 straipsnį ir jame nustatyti tokias ribojamąsias priemones, įtraukiant papildomą – aštuntą – priemonę, kuri, K. Budrio teigimu, palengvintų įrodinėjimą teismuose naikinant teisinio buvimo Lietuvoje pagrindą:

1. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje (išskyrus, kai dėl to tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija).

2. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti nacionalines vizas priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.

3. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje (išskyrus atvejus, dėl kurių tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija) ir Lietuvoje, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, arba leidimą gyventi Lietuvoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

4. Rusijos ir Baltarusijos piliečių vykimui per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos teritoriją taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, išskyrus atvejus, kai jie atitinka Šengeno sienų kodekso nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną įstatyme įtvirtinamų papildomų sąlygų (nurodytos žemiau pranešime).

5. Sustabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų dėl Lietuvos elektroninio rezidento statuso suteikimo priėmimas ir Lietuvos elektroninio rezidento elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonėse, išduotose Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, įrašytų galiojančių elektroninės atpažinties sertifikatų ir kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų galiojimas, galiojimas, išskyrus Rusijos ir Baltarusijos piliečius, turinčius leidimą nuolat arba laikinai gyventi Lietuvoje.

6. Sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos ar Baltarusijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje ar leidimas nuolat gyventi Lietuvoje ar kai Rusijos ar Baltarusijos pilietis nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėjimo būdu.

7. Sustabdoma Rusijos ir Baltarusijos piliečių teisė į Lietuvos teritoriją įvežti ar iš jos išvežti grynuosius pinigus – Ukrainos grivinas.

8. Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kurie įsiteisėjusiais kompetentingų institucijų sprendimais yra pripažinti kaltais dėl tarptautinių sankcijų arba ribojamųjų priemonių pažeidimo, laikomi keliančiais grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir žmonių sveikatai.

Tam, kad projektas būtų svarstomas iš naujo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Galutinis sprendimas Seimo posėdyje bus priimtas balandžio 20 d.

 

Papildomos sąlygos, įtvirtintos įstatymo 3 straipsnio 4. punkte:

1) turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi;

2) turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą;

3) naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal laikantis Užsienio reikalų ministerijos nustatytų ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos suderintų sąlygų tvarka ir turi išduotą supaprastinto tranzito dokumentą arba supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą;

4) turi pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir:

a) yra Lietuvos piliečių šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

b) yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 4 dalyje);

c) yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvą, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos;

d) atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 26 dalyje);

e) naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;

f) yra Rusijos ar Baltarusijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą;

g) yra kiti, negu nurodyti šio straipsnio 4 dalies 4 punkto e ir f papunkčiuose, Rusijos arba Baltarusijos Užsienio reikalų ministerijos, diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys trumpalaikiam buvimui dėl profesinės ar techninės pagalbos teikimo į Lietuvoje esančią Rusijos arba Baltarusijos diplomatinę atstovybę arba tranzitu per Lietuvos teritoriją į Europos Sąjungos, Šengeno, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijos Konfederacijoje akredituotą Rusijos arba Baltarusijos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą;

h) vyksta į vienkartinę kelionę Rusijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos teritorijos į Rusijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos teritoriją ar atgal.

 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuras

El. p. rsv@lrs.lt