Seimas svarstys apylinkių teismų reorganizavimo klausimus

2023 m. birželio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas nusprendė svarstyti teisės aktų projektus, kuriais siekiama spręsti netolygaus teismų darbo krūvio, teisėjų specializacijų nebuvimo teismuose, teisėjų kvalifikuoto teismų personalo trūkumo, neefektyvaus finansinių išteklių valdymo, teismų infrastruktūros pastatų naudojimo klausimus.

Atsižvelgiant į esamų apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį, veikimo efektyvumą ir kitus kriterijus, siūloma stambinti kai kuriuos apylinkių teismų rūmus, dalies rūmų atsisakyti, taip pat pakeisti dalies apylinkių teismų veiklos teritorijas.

„Kalbame apie penkių pastatų uždarymą: Lazdijuose, Pasvalyje, Skuode, Pakruojyje, Akmenėje. Šiandien, deja, situacija šiuose pastatuose yra tokia, kad mes turime po vieną, po du teisėjus. Pavyzdžiui, Lazdijuose yra vienas teisėjas, 2 tūkst. kvadratų pastatas ir kur kas didesnis aptarnaujantis personalas – 20 žmonių. Darbo krūvio užtikrinti mes negalime“, – pristatydama teisės aktų projektus sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Pasak teisingumo ministrės, po apjungimo apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos būtų didesnės – taip būtų balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose būtų skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, teisėjai turėtų galimybes specializuotis, taip būtų užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas. Siūlomais pakeitimais būtų didinamas lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumas.

Pertvarka, atsižvelgiant į teismų ir jų rūmų darbo krūvį, leistų sumažinti teisėjų skaičių apylinkių teismuose. „Seimas jau apsisprendė: nubalsavo dėl Valstybės tarnybos reformos ir teisėjų atlyginimų didinimo. Būtina užtikrinti, kad visa teisėjų komanda galėtų gauti atlygį, kuris būtų konkurencingas. Kad tai pasiektume, turėtume pasiekti tam tikrus rodiklius, kad galėtume efektyviai naudoti tas lėšas“, – sakė E. Dobrowolska.

Apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos teritorijų apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis šiais principais: nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų ne didesnis kaip 60 km atstumas (važiuojant keliu), išskyrus nereikšmingus skirtumus; yra išvystyta gera, patogi susisiekimo infrastruktūra. Jei nebūtų galimybių perkelti teismo rūmų veiklos į kitus to paties teismo rūmus, sujungus kelis to teismo rūmus, apjungus skirtingų apylinkių teismų teismo rūmus (dėl patalpų trūkumo ir kt.), tokie teismo rūmai būtų išlaikomi ir veikla organizuojama juose, ateityje periodiškai įvertinant, ar vis dar egzistuoja teismo infrastruktūros; jei taip, kuriuose teismo rūmuose tokią veiklą organizuoti yra efektyviau.

Pateiktu nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektu siūloma pradėti apylinkių teismų reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, kad bylų, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, atveju nėra svarbu, kokio konkretaus teismo teisėjas nagrinės bylą, kur vyks bylos nagrinėjimas, Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisų projektu siūloma įtvirtinti taisyklę, pagal kurią rašytiniai procesai (kuriems nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės) galėtų būti paskirstomi bendrai visiems apylinkių teismams ir jų rūmams, atsižvelgiant į teismų, jų rūmų darbo krūvį.

Bylos, kurios CPK nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotai būtų paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į šių apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis.

Taip pat siūloma nustatyti, kad automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.

Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektui Nr. XIVP-2822 ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarė 102, prieš balsavo 4, susilaikė 23 Seimo nariai. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]