Numatoma daugiau socialinių garantijų savarankiškai dirbantiems
2023 m. birželio 27 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Vienodinama apmokestinamųjų pajamų bazė ir socialinio draudimo įmokų „lubos“ visiems dirbantiesiems, į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai. Tai numatyta šiandien Seimui pristatytuose Valstybinio socialinio draudimo, Nedarbo socialinio draudimo ir Užimtumo įstatymų pakeitimo projektuose.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, šiais pakeitimais siekiama savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti didesnes socialines garantijas, numatyti aiškesnę socialinio draudimo įmokų mokėjimo tvarką, mažinti pajamų atotrūkį tarp savarankiškai dirbančiųjų ir dirbančiųjų nuolatinį darbą.
Į nedarbo draudimo sistemą būtų įtraukiami individualia veikla užsiimantys asmenys ir ūkininkai. Mokėdami 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų, jie, netekę pajamų, galėtų gauti nedarbo draudimo išmoką. Jos mokėjimas būtų susietas su įmokų mokėjimo trukme. Apsaugą nuo nedarbo įgytų apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar visiškai neturi.
Savarankiškai dirbantiems asmenims maksimalių apmokestinamųjų pajamų „lubos“, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, būtų suvienodinamos su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams ir padidinamos nuo 43 iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Individualių įmonių savininkams, mažųjų, ūkinių bendrijų nariams apmokestinamoji bazė būtų suvienodinama iki 90 proc. apmokestinamų pajamų, šeimynų dalyviams – sumažinama nuo 100 iki 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tokiu būdu, šių ūkio subjektų apmokestinamoji bazė būtų suvienodinama su individualią veiklą vykdančių asmenų apmokestinamąja baze.
Dar vienas iš siūlomų pokyčių – minimalaus stažo nedarbo draudimo išmokai gauti trumpinimas. Jis trumpėtų nuo 12 iki 9 mėnesių. Be to, išmokos, priklausomai nuo to, kokios (ligos, motinystės ar tėvystės, nedarbo, vaiko priežiūros) gaunamos, didėtų nuo 20 iki 80 proc.
Po pristatymo už teisės aktų pakeitimus (projektai Nr. XIVP-2933, Nr. XIVP-2934, Nr. XIVP-2935) balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 21 parlamentaras. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Šie projektai yra vieni iš Vyriausybės siūlomos mokesčių sistemos pertvarkos dalių.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Spaudos biuro patarėjas
Rimas Rudaitis
Tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]



Numatomos transliacijos






