Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

Seimas apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą

2023 m. lapkričio 21 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienosSeimo nuotraukosSeimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

 

Seimas apsvarstė ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3128, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas trims prioritetinėms kryptims: žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui ir investicijoms Lietuvos ateičiai.

Pristatydamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvadas komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad kitais metais vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto biudžeto deficitą ir neturėti didesnės nei 60 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio skolos.

„Biudžeto projekte suplanuotos visos numatomos gauti pajamos, o komitetų ir Seimo narių siūlomi finansavimo šaltiniai, tokie kaip numatomos papildomai gauti pajamos, ne siūlant sumažinti konkrečias išlaidas ar jas perskirstyti tarp asignavimų valdytojų, yra netinkami ir ženkliai blogintų 2024 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklį. Netinkamas nurodytas šaltinis tapo pagrindiniu Biudžeto ir finansų komiteto nepritarimo siūlymams priežastimi“, – sakė M. Lingė.

Svarstymo Seimo komitetuose metu Seimo nariai ir Seimo narių grupės kartu su komitetais pateikė pasiūlymus padidinti kitų metų valstybės biudžeto asignavimus beveik 1,3 mlrd. eurų.

Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pasiūlyti Vyriausybei, teikiant Seimui antrajam svarstymui pataisytą įstatymo projektą, įvertinti Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvadose pateiktas pastabas, pritarti Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui Tautinių mažumų departamentui prie Respublikos Vyriausybės iš bendrai numatytų 1,5 mln. eurų 65 tūkst. eurų perkelti į darbo užmokesčio fondą, nedidinant bendro skirtų asignavimų dydžio.

 Atsižvelgiant į Seimo komitetų ir Seimo narių prioritetinius pasiūlymus, Vyriausybei pasiūlyta įvertinti galimybę skirti papildomų lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir neformaliojo vaikų švietimo krepšeliams padidinti.

Vyriausybei taip pat pasiūlyta apsvarstyti Seimo komitetų ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems komitetas nepritarė, taip pat institucijų, asociacijų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir spręsti dėl galimybių skirti lėšas, įvertinant kitų metų valstybės biudžeto finansines galimybes.

Taip nuspręsta atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pastabas, kad, augant skolai ir kylant palūkanų normoms, atitinkamai mažės viešojo sektoriaus finansavimo galimybės ir į tai, kad jau šiuo metu didelė dalis ilgalaikių įsipareigojimų nėra padengta tvariomis pajamomis, todėl papildomų išlaidų augimas turi būti atidžiai įvertintas, užtikrinant, kad tvarios pajamos ir pagal jas suplanuotos išlaidos leistų greičiau siekti subalansuoto biudžeto, kainų lygio stabilumo ir užtikrintų fiskalinių taisyklių laikymąsi tolesniais laikotarpiais.

Pasak M. Lingės, 2024 metų biudžeto projektas parengtas atsakingai, siekiant užtikrinti žmonių pajamų augimą, šalies saugumo stiprinimą ir investicijas Lietuvos ateičiai. Kitų metų projekte suplanuoti finansiniai rodikliai darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui padidinant jų pajamas, didės neapmokestinamasis pajamų dydis, darbo užmokestis ir socialinės išmokos. Didinant minimaliąją mėnesinę algą 10 proc. bei 20 proc. keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį šie sprendimai reikš papildomą 75 eurų pajamų augimą minimalias mėnesines pajamas uždirbantiesiems.

Kitais metais pajamos augs kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams, socialiniams darbuotojams, mokytojams, gydytojams, slaugytojams rezidentams, kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, tam skiriant 288 mln. eurų.

Valstybės biudžeto projekte socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyta 211 mln. eurų. Taip pat papildomai prie šių lėšų numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.

Nuosekliai įgyvendinant parlamentinių partijų susitarimą ir Lietuvos įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO, ir toliau tolygiai užtikrinamas ženklus finansavimas Krašto apsaugos ministerijai. Jis kitais metais viršys 2 mlrd. eurų. 2024 metais Lietuva planuoja investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių didžiausia lėšų dalis – per 1 mlrd. eurų – bus skirta žaliajai transformacijai.

2024 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 14,522 mlrd. eurų be Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Iš pastarųjų šaltinių numatoma gauti apie 2,487 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2023 m. pajamos auga 9,4 proc. arba 1,46 mlrd. eurų.

Daugiausiai lėšų planuojama surinkti iš:

pridėtinės vertės mokesčio – per 6,647 mlrd. eurų;

gyventojų pajamų mokesčio – beveik 2,874 mlrd. eurų;

pelno mokesčio – apie 1,811 mlrd. eurų;

akcizų – beveik 1,860 mlrd. eurų.

2024 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys beveik 17,328 mlrd. eurų (be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų – jos sudarys apie 3,174 mlrd. eurų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas per 3,493 mlrd. eurų.

Daugiausiai lėšų numatoma skirti:

socialinei apsaugai ir užimtumui – beveik 5,772 mlrd. eurų;

švietimui, mokslui ir sportui – daugiau nei 2,879 mlrd. eurų;

valstybės saugumui ir gynybai – per 2,155 mlrd. eurų;

sveikatai – apie 1,428 mlrd. eurų;

žemės ir maisto ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei, veterinarijai ir žemės tvarkymui – per 1,277 mlrd. eurų;

transportui ir ryšiams – daugiau nei 1,094 mlrd. eurų.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sudarys 2,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Apsvarsčius 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3128, jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Antrasis biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas lapkričio 23 d. (ketvirtadienį).

 

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  239 6203, el. p. [email protected]