Seimas spręs, kokią maksimalią sumą per metus lošėjai galės išleisti lošimuose

2024 m. kovo 14 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Luko Savicko pristatytas Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis siekiama mažinti azartiniuose lošimuose dalyvaujančių asmenų priklausomybės formavimosi riziką, lošimų prieinamumą socialiai pažeidžiamoms asmenų grupėms, nustatyti asmens per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą. 

Kaip pažymėjo L. Savickas, moksliniais tyrimais įrodyta, kad pradėjus lošti ankstyvame amžiuje, nepriklausomai nuo lošimų rūšies, auga priklausomybės rizika. Jo nuomone, šios problemos neišspręs vien reklamos draudimas.

Siūlomais pakeitimais ketinama apriboti asmens per kalendorinius metus maksimalią galimą lošimuose, lažybose ir totalizatoriuje išleistiną sumą − iki 15 proc. už paskutinius praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų, o jų nedeklaravus – iki 2 praėjusių kalendorinių metų trečio ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių. Viršijus šias sumas, asmenys nebegalėtų dalyvauti lošimuose.

Pataisomis taip pat siekiama nustatyti vienodą visų azartinių lošimų dalyvių minimalų amžių – 21 metus. Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas draudimas į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti jaunesnius kaip 18 metų asmenis ir leisti jaunesniems kaip 18 metų asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Lošimus, organizuojamus lošimo namuose (kazino), įskaitant šiuos lošimus, organizuojamus ir nuotoliniu būdu, gali lošti asmenys, kuriems yra sukakę 21 metai. „Tokiu būdu sumažinama didesnių finansinių praradimų ir ankstyvesnio probleminio lošimo atsiradimo rizika. Ir pagalvokime, jeigu šiandien devyniolikmetis Lietuvoje negali išgerti alaus, kodėl jam turėtų būti prieinami azartiniai lošimai?“ – pristatydamas iniciatyvą kalbėjo Seimo narys L. Savickas.

Naujomis nuostatomis siūloma panaikinti išimtis ir visiškai apriboti galimybę kino teatruose, geležinkelio ir autobusų stotyse, oro uostuose, jūrų uostuose organizuoti lošimus lošimų automatais, o pašto įstaigose organizuoti lošimus. Šiuo metu yra taikoma išimtis lošimams automatais, jeigu jie organizuojami atskirose patalpose, nesusijusiose su kino teatrų, geležinkelio ir autobusų stočių, oro uostų, jūrų uostų tiesioginėmis funkcijomis, taip pat daroma išimtis lažybų ir totalizatorių punktams, įsteigtiems pašto įstaigose.

Pateiktais lydimojo Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimais siekiama didinti lošimų mokesčio bazę, ją skaičiuojant nuo lošėjų statomų sumų. Tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės geriau apsaugoti visuomenės ir lošėjų interesus nuo neigiamo lošimų poveikio.

„Pati pramoga turi turėti savo kainą, o ne tik praloštą sumą. Lošimų organizatorių pelnas išaugo nuo 20 mln. eurų 2020 metais iki 53 mln. eurų 2022 metais. Loterijų ir lošimų veikla iš esmės yra praktiškai garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo tinkamai subalansuoti taikomų mokesčių dydžius“, − sakė L. Savickas. 

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3528, Nr. XIVP-3529) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šių siūlomų pakeitimų paprašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 25 d.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (8 5)  209 6132, el. p. [email protected]