Arvydas Pocius: „Narystė NATO – šventė ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir tiems žmonėms, kurie per prievartą buvo išvaryti iš Lietuvos"

2024 m. kovo 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova)

Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, 2009–2014 metais buvusio Lietuvos Respublikos kariuomenės vado Arvydo Pociaus kalba, pasakyta Lietuvos narystės Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje 20-mečio minėjime:

Labas rytas, gerbiama Seimo Pirmininke, Seimo nariai, posėdžio svečiai, mieli Lietuvos žmonės, ponios ir ponai. Visų pirma noriu visus pasveikinti Lietuvos įstojimo į NATO 20-mečio proga. Taip pat šia proga noriu ir padėkoti Lietuvos politikams, diplomatams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams, kurie, suprasdami tuometinę geopolitinę situaciją ir grėsmes, kylančias Lietuvai, darė viską, kad Lietuva taptų NATO nare. Ačiū jiems už tai.

Kaip buvęs karys galiu iš savo asmeninės patirties pasakyti, kad tuometinė Lietuvos kariuomenė, kaip ir kitų institucijų atstovai, turėjome padaryti mums užduotus namų darbus, kurie buvo vadinami NATO membership action plan, NATO narystės veiksmų planu. Lietuvos kariuomenė turėjo keisti atsineštą iš sovietinės armijos būtent sovietinį mentalitetą, nes mes kitokios patirties neturėjome: vieni kaip šauktiniai kariai tarnavo sovietinėje kariuomenėje per prievartą, kiti buvo atsargos karininkai, nedidelis skaičius buvo taip pat lietuvių, kurie tarnavo sovietinėje kariuomenėje kaip profesionalai. Būtent tą patirtį reikėjo keisti į vakarietišką. Reikėjo mokytis karinių procedūrų, reikėjo keisti atsineštus papročius. Tam, kad perimtume vakarietiškas NATO procedūras ir tradicijas, reikėjo išmokti užsienio kalbas ir išvykti mokytis į NATO šalių karo akademijas ir karo mokyklas. Vienu metu tarnavome ir mokėmės. Ką išmokome, turėjome grįžę į Lietuvą mokyti Lietuvos karius. Taip pasiekėme NATO standartus, pradėjome pratybose ir tarptautinėse operacijose su kitų šalių kariais vykdyti užduotis, bendraudami anglų kalba, pagal išmoktas vakarietiškas procedūras.

2004 metais turėjau puikią likimo dovaną, kai studijavau Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų karo koledže, turėjau būtent puikią progą būti pakviestas į Baltuosius rūmus Vašingtone, kur vyko naujų septynių NATO narių priėmimo ceremonija. Tai yra tikrai įsimintina diena. Džiaugsmo ašaros tūkstančių buvusių karo pabėgėlių akyse tikrai jaudino ir mane. Ypač įsidėmėjau tokį faktą, kai vienas lietuvis senukas, buvęs tarpukario Lietuvos karys, priėjo prie manęs, tuo metu pulkininko, sakė: pulkininke, ar galiu paliesti jūsų uniformą? Sakė, aš toks laimingas šiandien esu.

Tokie žodžiai tikrai įsimintini iki pat dabar. Aš manau, kad Lietuvos narystė NATO buvo šventė ne tik Lietuvos žmonėms, bet ir tiems žmonėms, kurie per prievartą buvo išvaryti iš Lietuvos. Ačiū visiems, kurie prisidėjote prie Lietuvos narystės NATO. Sveikinu šia proga ir sveikinu visus su artėjančiomis šventomis Velykomis. Ačiū jums.