Seimas po svarstymo pritarė, kad nacionalinio transliuotojo vadovas būtų renkamas atviru balsavimu

2024 m. gegužės 14 d. pranešimas žiniasklaidai  (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po svarstymo pritarė siūlymams, kuriais siekiama užtikrinti didesnį nacionalinio transliuotojo – Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) – veiklos skaidrumą ir nepriklausomumą.

LRT įstatyme siūloma nustatyti, kad Tarybos narių skyrimo procedūra yra vieša. „Deleguojami į Tarybą nariai turi būti paskelbiami iš anksto ir paskelbiama informacija apie juos. Delegavimo procedūra taip pat visuomenei turi būti žinoma. Nepriklausomai nuo to, kokioje institucijoje tai daroma – Seime, Prezidentūroje ar Meno kūrėjų asociacijoje – visi, kurie turi teisę deleguoti, turi paskelbti, kokia yra procedūra ir iš anksto paskelbti informaciją apie savo deleguojamus asmenis“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Kultūros komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Pasak parlamentarės, Europos žiniasklaidos laisvės aktas numato, kad ir valdybų, ir administracijos vadovai turi būti vienodai skaidriai skiriami, todėl aktualu, kad būtų skaidri ir Tarybos narių, ir generalinio direktoriaus pavaduotojo skyrimo procedūra.

Įstatymo projektu taip pat siekiama patikslinti LRT generalinio direktoriaus rinkimo tvarką, nustatant, kad jį viešo konkurso būdu 5 metams į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu (šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintas slaptas balsavimas).

„Pernai metais, balsuojant dėl generalinio direktoriaus skyrimo, balsai pasiskirstė po lygiai – šeši – šeši. Ir atsirado pato situacija, trukusi pusę metų. Todėl siūliau paviešinti bent Tarybos pirmininko balsą. Pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Kultūros komitetas pasiūlė dar daugiau – visa procedūra turi būti atvira, skaidri, taip kaip teismo proceso metu: kai yra skelbiami nuosprendžiai, teisėjas pasirašo savo pavarde ir padeda parašą. Seimo komitetuose, esant lygiam balsavimo rezultatui, posėdžio pirmininko balsas būna lemiamas, tačiau slaptam balsavimui šios nuostatos negalima taikyti, kadangi niekas negali viešinti savo balsavimo“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė pataisų iniciatorius Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Projektu taip pat siūloma patikslinti sąrašą aplinkybių, neleidžiančių užimti LRT Tarybos nario pareigas. Tarybos nariais negalėtų būti savivaldybių tarybų, Europos Parlamento nariai, merai, žurnalistų etikos inspektorius, Visuomenės informavimo etikos komisijos nariai.

Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2024 m. rugsėjo 1 d. Nauji apribojimai dėl draudimo užimti LRT Tarybos nario pareigas būtų taikomi tik po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems LRT Tarybos nariams.

Po svarstymo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-3546(2) pritarė 60, prieš balsavo 4, susilaikė 27 Seimo nariai. 

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]