Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities

2024 m. birželio 11 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas, pritardamas Lietuvos pozicijai, kad šiandien svarbiausias globalios darbotvarkės klausimas yra taikos ir saugumo užtikrinimas ir taisyklėmis grįsta pasaulio tvarka, neatskiriama nuo globalių institucijų efektyvaus veikimo užtikrinimo, priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos pozicijos Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities.

Pristatydamas projektą Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata informavo, kad šių metų rugsėjo pabaigoje Jungtinėse Tautose planuojamas aukščiausio lygio susitikimas dėl ateities. Komiteto vadovas pažymėjo, kad tai yra naujas etapas Jungtinių Tautų pastangose išlaikyti bendrą pasaulio ateities darbotvarkę dėl klimato kaitos, globalios geopolitinės konfrontacijos ir kitais klausimais: „Įprasta, kad Jungtinėse Tautose šalims atstovauja valstybių vadovai, premjerai arba prezidentai, bet kai priimami kertiniai sprendimai, į juos įsitraukė ir valstybių parlamentai. Šiuo atveju prieš mus jau kolegos iš Švedijos ir Danijos tokias rezoliucijas, kurią siūloma priimti, yra priėmę“.

Priimtu teisės aktu Seimas siūlo Vyriausybei ir Respublikos Prezidentui:

1) ne tik spręsti Lietuvos kaimynystėje ir kituose pasaulio regionuose paaštrėjusias taikos ir saugumo krizių problemas, bet ir aktyviai remti aukščiausiuoju lygmeniu dedamas pastangas spręsti kitus globalius iššūkius, tokius kaip klimato kaita, bioįvairovės nykimas, skurdo ir nelygybės plitimas, neteisėta migracija, kurių sprendimai nepateisinamai vėluoja, keldami grėsmę Lietuvos ir kitų pasaulio šalių pasiektai gerovei, pažangai ir stabilumui;

2) remti JT iniciatyvą į pasaulio ateitį formuojančių vertybinių principų rinkinį įtraukti ateities kartų gerovės principą ir imtis praktinių žingsnių šias teises padaryti įtaką darančiu politikos formavimo bei įgyvendinimo principu globaliu, regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis, kaip antai: ateities kartų gerovės principą įtraukti į politinių sprendimų poveikio vertinimo sistemą; įsteigti ateities kartų atstovo institutą JT institucijų sistemoje ir, kiek tai tikslinga, atitinkamas struktūras regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis; įsteigti nuolatinį daugiašalį ateities kartų forumą;

3) remti pastangas suintensyvinti struktūruotas diskusijas dėl JT reformos;

4) vadovaujantis JT Generalinės Asamblėjos 2022 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. A/RES/77/159, formuojant Lietuvos delegaciją į JT aukščiausiojo lygio susitikimą dėl ateities įtraukti Seimo atstovus;

5)  siūlyti Lietuvos delegacijai atsižvelgti į šios rezoliucijos nuostatas derantis dėl dokumentų, kurie bus priimti JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities;

6) atidžiai išnagrinėti JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities priimtus dokumentus ir į juos atsižvelgti formuojant Lietuvos vizijos įgyvendinimo strategiją ir kitus strateginio planavimo dokumentus;

7) stiprinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie globalių iššūkių sprendimą, Lietuvos ir Europos Sąjungos pozicijas, sistemingai skatinti pilietinės visuomenės diskusijas apie tvaraus vystymosi iššūkius, nuosekliai įtraukiant nevyriausybines organizacijas ir verslo partnerius.

Priimta rezoliucija Seimas kviečia JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities dalyvaujančių valstybių parlamentus ir vyriausybes imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų užtikrintas Ateities pakto ir jį lydinčių JT aukščiausiojo lygio susitikimo dėl ateities dokumentų įgyvendinimas ir nubrėžtos pasaulio darnaus vystymosi po 2030-ųjų visuotinės gairės.

Seimo rezoliucijai „Dėl Lietuvos Respublikos pozicijos Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime dėl ateities“ (projektas Nr. XIVP-3922) pritarė 102, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 10 Seimo narių.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (0 5)  209 6203, el. p. [email protected]