Privalomi slapukai

Įjungta
Privalomi (seanso) slapukai naudojami e-seimas.lrs.lt ir www.e-tar.lt svetainėse, jie reikalingi pagrindinių svetainės funkcijų veikimui užtikrinti ir Jūsų duotam sutikimui su slapuku išsaugoti, jei tokį davėte. Svetainės negalės tinkamai veikti be šių slapukų.

Statistikos slapukai

ĮjungtaIšjungta
Analitiniai slapukai (Google Analytics) padeda tobulinti svetainę, renkant ir analizuojant informaciją apie jos lankomumą.

A
A
A
Neįgaliesiems
Visuomenei ir žiniasklaidai

E. Zingeris: „Europos Taryba tapo drąsiausia Europos organizacija, ginančia žmogaus teises“

2024 m. birželio 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

53798276622_89d0766ebc_c.jpg

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo, Seimo delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininko Emanuelio Zingerio kalba Europos Tarybos įsteigimo 75-ųjų metinių minėjime:

 

Bičiuliai, bendražygiai, generaline sekretore ponia Marija Pejčinovič Burič. Leiskite prisiminti, kaip buvo atkurta Europa po Antrojo pasaulinio karo, ir pasakyti keletą žodžių, ko mes tikimės iš Europos Tarybos.

Mūsų salėje yra ir Europos Tarybos Ministrų komiteto vadovas, mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Šie du sparnai – kartu su Parlamentine Asamblėja ir Ministrų komitetas, ir generalinė sekretorė – iš esmės dabar tapo viena iš drąsiausių, o drįstų pasakyti – drąsiausia Europos organizacija, ginančia žmogaus teises. Ne tik dėl to, kad Rusijos delegacija buvo išmesta iš karto po masinės agresijos vasario 24 dieną prieš dvejus metus, bet ir dėl to, kad visi sprendimai, ir mūsų delegacijos narių, kuriais aš didžiuojuosi, visų frakcijų delegacijų narių, priimami vieningai.

Jūs galite įsivaizduoti, bičiuliai, kad italų kairieji, ispanų centristai, E. Makrono grupė, įvairių frakcijų vokiečiai priima iniciatyvas, pavyzdžiui, dėl Ukrainos, vieningai, nė vieno oponuojančio balso. Nė vieno oponuojančio balso, kai mes prieš pusę metų, ko gero, pirmieji pasaulyje paskelbėme, kad Ukraina turi teisę pasiekti savo taikinius Rusijos teritorijoje. Nė vieno oponuojančio balso.

Kaip nebuvo nė vieno oponuojančio balso 1960 metais minint Europos Tarybos Konsultacinėje (tada) Asamblėjoje Baltijos šalių okupaciją. Prieš mano akis pirmoji pasaulyje istorinė rezoliucija – ne Jungtinių Tautų, bet Europos Tarybos Asamblėjos. Autorė – Danijos delegacijos vadovė M. A. fon Lovzov. Mes, Europos Tarybos Asamblėjos nariai, reikalaujame nutraukti komunistinę okupaciją ir vėl suteikti Baltijos šalims teisę apsispręsti. Baltijos šalys yra pripažįstamos daugumoje pasaulio šalių kaip laisvos, nepriklausomos valstybės, o ne okupuotos sovietų. Apie septynis punktus, jų aš visų neperskaitysiu, bet jie yra įtvirtinti 1960 metais.

53799218896_f1467786a3_c.jpg

Norėčiau pasveikinti, kad Asamblėja nė sykio nepripažino Rusijos teisės mus valdyti, todėl dabar, prieš pat baigdamas savo kalbą, aš norėčiau įteikti prašymą mūsų delegacijos, o kartu ir viso Seimo turbūt vardu, aš galvoju, gal nebus nė vieno prieštaraujančio balso, kad Danijos Karalystės Parlamento delegacijai, kuriai 1968 metais vadovavo M. T. fon Lovzov, jau išėjusi iš šio gyvenimo, iš dėkingumo Danijai, kuri įtvirtino Baltijos šalių nepripažinimo Sovietų Sąjungai politiką, dabar naujai restauruotuose Europos Tarybos rūmuose Strasbūre būtų surasta vieta ir būtų įamžintas jos ir Danijos delegacijos atminimas. Norėčiau jūsų papašyti leidimo, jeigu galima, neformaliai, viso Seimo vardu paprašyti generalinės sekretorės, nes jai priklauso sprendimai, įamžinti Danijos delegacijos pirmąją pasaulyje įtvirtintą Baltijos okupacijos nepripažinimo politiką.

Dar keletas minčių, susijusių su mūsų galimybe koordinuoti bendrą ministrų, komiteto ir parlamentinės asamblėjos, ir generalinės sekretorės tikslą. Paminėta P. Saudargo, šiuo metu posėdžio pirmininko, kalboje. Ką tik buvo įsteigtas registras, gerbiamos generalinės sekretorės. Registras buvo įsteigtas žalai apskaičiuoti. Dabar jau tikriausiai dirba 45 tarptautiniai teisininkai Hagoje. Tai buvo Reikjaviko susitikimo pasiekimas, 46 šalių vadovai pasirašė registro įsteigimą Hagoje, kuris šiuo metu jau veikia. Mes prašome jūsų padėti mums įsteigti antrąjį registrą. Prieš tuos visus gudruolius, kurie, apeidami sankcijas, kraunasi sau milijonus, o milijonai yra permirkę Ukrainos krauju. Ką tik, prieš savaitę, šitoje salėje, gerbiamas Pauliau, per konferenciją, skirtą Europos Tarybos nuolatiniam komitetui, kalbėjo generalinė prokuratūra, kuri citavo mūsų Saugumo departamentą. Norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte: firmos, kurios apeina sankcijas ir tiekia karines ir ne karines arba dvejopos paskirties prekes, Saugumo departamento ir prokuratūros duomenimis, yra apdorojamos ne rusų ekonomikos sektoriaus, o rusų saugumo FSB departamento, kuriame dirba keli šimtai žmonių, kabindami mūsų pramonę ant kabliuko. Tai yra FSB padalinys, kaip išsiaiškino mūsų Saugumo departamentas ir prokuratūra, kabina firmą po firmos, tūkstančius firmų – pradedant Italija, atsiprašau, įtraukiant ir Lietuvą, bet dauguma Vakarų Europos firmų ir ne Europos Tarybos narių, kurios kraunasi milijonus – tapti oficialiais Rusijos agentais. Ateityje ir po karo, jie, bijodami viešumos, toliau dirbs Rusijai. Todėl prašome pabandyti šį sektorių bent kiek paveikti, pramonė negali dirbti, kad pavergtų kitas šalis, pavergtų Ukrainą. Todėl prašome įsteigti registrą ir pradėti išsiaiškinimo procesą, susijusį su mūsų ekonomikos, Europos Tarybos šalių ekonomikos dalyvavimu Rusijos kare prieš Ukrainą.

53799640275_1b411236aa_c.jpg
Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Paskutinis, vienas svarbiausių dalykų, yra susijęs su sėkme. Europos Tarybos sėkmė yra remti opoziciją Baltarusijoje ir Rusijoje. Ačiū už jūsų šiltus žodžius, susijusius su mūsų funkcija, remiant abi opozicines grupes. Mes laimingi, kad Lietuvoje turime būstinę, susijusią su ponia Baltarusijos Prezidente, ir kartu su opozicija susijusią su A. Navalno grupę.

Gerbiama sekretore, mūsų teritorijoje buvo užpultas ponas Volkovas. Mums visiems gresia Rusijos agresija mūsų šalyse. Jūs, būdama iš Kroatijos ir turėdama Kroatijos patirtį kovoje su Jugoslavijos režimu, priklausydama partijai, kuri kovojo už Kroatijos nepriklausomybę… Prašome jūsų prisidėti prie mūsų bendros apsaugos ir kartu norėčiau dar kartą, paskutinį sykį pasveikinti jus su jūsų iniciatyva, susijusia su ukrainiečių vaikais, kuriuos pagrobė Rusijos režimas. Tai dar sykį dėkoju jums už jūsų visos kadencijos veiklą atstovaujant mums Europos Taryboje. Gerbiama generaline sekretore, leidžiu sau įteikti prašymą įamžinti M. A. fon Lovzov atminimą ir taip prisidėti prie 75-mečio, ir ačiū, kad jūs paminėjote Stambulo konvenciją. Labai jums ačiū ir leiskite mūsų Seimo vardu įteikti jums prašymą įamžinti drąsios danės atminimą. Ačiū.