Seimas svarstys Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą

2024 m. liepos 18 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po pateikimo pritarė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui, kuriuo siekiama nustatyti bendras šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, atsakomybes ir įgalinti koordinaciją tarp regioninio, nacionalinio lygmens bei institucijų.

Šiuo projektu siūloma sukurti efektyvų vyresnio amžiaus žmonių klausimų reglamentavimą ir Lietuvos teisinėje sistemoje turėti vieną plačios apimties teisės aktą, apimantį visą vyresnio amžiaus žmonių politiką, principus ir dalyvius.

Įsigaliojus įstatymui kiekvienoje savivaldybėje būtų įsteigta vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybė, kuri užtikrintų vyresnio amžiaus žmonių įtrauktį į viešąjį šalies gyvenimą ir tarpinstitucinę koordinaciją.

Kaip teigė įstatymo projektą rengusios darbo grupės vadovė, Seimo narė Silva Lengvinienė, kai kalbama apie senėjimo politiką, svarbu suprasti, kad tai yra horizontali politika, apimanti visas sritis, kurios yra svarbios vyresnio amžiaus žmogui. Anot parlamentarės, rengiant projektą tikslas buvo nustatyti bendras šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, valstybės institucijų kompetenciją, šią gyventojų grupę atstovaujančias organizacijas bei darbo su vyresnio amžiaus žmonėmis principus.

„Vyresnio amžiaus žmonės, siekiantys įgyvendinti savo poreikius, negali toliau būti laikomi „prašytojais“ ar „remiamaisiais“. Labai svarbu sudaryti sąlygas aktyviam ir sveikam senėjimui bei galimybes ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimui. Ypač svarbus yra senėjimo politikos koordinavimas ir institucijų atsakomybė. Reikia kiekvienoje savivaldybėje turėti bent po vieną asmenį, kurio pagrindinis ir vienintelis darbas būtų atsakomybė už šiuos klausimus. Tai sudarys galimybes vykdyti koordinuotą ir nuoseklų darbą su vyresnio amžiaus žmonėmis bei leis jiems aiškiai žinoti, kur kreiptis norint gauti pageidaujamus atsakymus, patarimus ar pagalbą“, – pristatydama projektą teigė viena iš iniciatyvos autorių S. Lengvinienė.

Pasak Seimo narės, 2024 m. sausio pradžioje beveik 600 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo vyresni negu 65 metų, o tai yra kiek daugiau negu 20 proc. mūsų visuomenės, ir šis skaičius kasmet vis didėja.

Anot projekto rengėjų, teikiamas Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektas remiasi Europos Sąjungos valstybių patirtimi, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos siūlymais Lietuvai bei atspindi EBPO šalyse pastebimą aiškią tendenciją, kuri atliepia Jungtinių Tautų „Madrido planą“, kai aiškiais politiniais įsipareigojimais siekiama „integruoti senėjimą“ visose politikos srityse visais valdžios mechanizmais.

Po pristatymo už projektą (Nr.  XIVP-3989) balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 1 parlamentaras. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu – Švietimo ir mokslo komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šio projekto prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p. [email protected]