Seimas po svarstymo pritarė siūlymui pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinti gaunamos karinės paramos

2024 m. spalio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kad Krašto apsaugos sistemos įstaigų ir Vidaus reikalų ministerijos pavaldume esančių biudžetinių įstaigų iš užsienio šalių partnerių gaunama parama ginkluote, amunicija, kita karinės paskirties, kriminalistiniams tyrimams skirta įranga, su gaunamų prekių naudojimu susiję paslaugos (mokymai), naudojami teisės aktuose nustatytoms ir viešąjį interesą atitinkančioms valstybės įstaigų funkcijoms nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse vykdyti, nebūtų apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).

„Situacija, su kuria esame susidūrę šiuo metu, kai iš mūsų sąjungininkių, iš užsienio šalių, pirmiausia Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip paramą neatlygintinai gauname ginkluotę, amuniciją, kitą karinės paskirties įrangą, tačiau Lietuvoje ji yra apmokestina pridėtinės vertės mokesčiu, nes pagal dabartinį Labdaros ir paramos įstatymą ribotai apyvartoje esantys daiktai negali būti laikomi paramos dalyku ir jiems netaikoma Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatyta išimtis dėl PVM netaikymo paramai. Todėl šiuo projektu siūlome pakoreguoti visa tai ir nustatyti, kad paramos dalyku galėtų būti laikomi ir ribotai apyvartoje esantys daiktai, jei jie skirti valstybės biudžetinėms įstaigoms funkcijoms nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse atlikti“, – pristatydamas projektą sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad valstybės biudžetinės įstaigos kaip paramą gautus ribotai apyvartoje esančius daiktus gali naudoti šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytai veiklai nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos ir nusikalstamumo prevencijos srityse vykdyti.

Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimams (projektas Nr. XIVP-4060(2) po svarstymo pritarė 98, prieš balsavo vienas, susilaikė du Seimo nariai. 

Šiuo metu galiojančio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.“

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. [email protected]