Seimas po pateikimo pritarė siūlymams dėl bepiločių orlaivių ir kitų skraidančių objektų kontrolės stiprinimo

2024 m. lapkričio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimas svarstys Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo ir dvylikos lydimųjų teisės aktų pakeitimo projektus, kuriais siekiama kompleksiškai spręsti autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomų objektų, judančių oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, ir keliančių pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, kontrolės problemą, sudaryti teisines prielaidas sukurti bepiločių orlaivių atžvilgiu taikomas neskraidymo zonas aplink kritinės infrastruktūros objektus.

Projektą iniciavusios Vidaus reikalų ministerijos teigimu, „pastaruoju metu suintensyvėjo kontrabandos gabenimas panaudojant meteorologinius oro balionus; fiksuojami ir incidentai, susiję su meteorologiniais oro balionais, keliantys rizikas svarbių valstybės saugomų objektų apsaugai, kariniams objektams, taip pat ir civilinei aviacijai“. Teikiamomis pataisomis siūloma tikslinti fizinės prievartos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo pagrindus ir sąlygas; praplėsti bepiločių orlaivių ir kitų autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomų objektų, judančių oru, paieškos, nutupdymo ir (ar) neutralizavimo galimybes; praplėsti ir patikslinti bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų ribas, patikslinti šias zonas nustatančius subjektus.

Aviacijos įstatyme numatoma nustatyti, kad bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinės zonos, kuriose visi arba tam tikri bepiločių orlaivių skrydžiai draudžiami, gali būti nustatytos ne tik virš teritorijų, kuriose yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, ypatingos svarbos infrastruktūros objektai, valstybės institucijos ir įstaigos, bet, ir 1 kilometro atstumu (miesto gyvenamojoje vietovėje) arba 3 kilometrų atstumu (kaimo gyvenamojoje vietovėje) nuo šių objektų teritorijų ribų. Šiuo metu bepiločių orlaivių neskraidymo zonos gali būti nustatytos tik virš kritinės infrastruktūros objektų, bet ne tam tikru spinduliu aplink juos.

Teikiamais pakeitimais siūloma tikslinti ir ginklo arba kitų specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus, nustatyti teisinį pagrindą pareigūnams naudoti technines, specialiąsias ir kitas kinetines priemones (pvz., šaunamuosius ginklus, kaip kraštutinę priemonę) tiek prieš meteorologinius balionus, tiek prieš autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus (judančius oru, žemės, vandens paviršiumi ar po vandeniu), kurie kelia grėsmę kritinei infrastruktūrai, valstybės sienos apsaugai, aviacijos saugumui. Šiuo metu specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus galima panaudoti tik tuomet, kai gresia pavojus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

Pareigūnai teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, turėtų šiais atvejais:

1) jeigu kyla neišvengiamas pavojus pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat, jeigu būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, valstybės sienos apsaugai, Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-4268 ir lydimiesiems teisės aktams po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Seimo posėdyje šiuos klausimus toliau svarstyti skubos tvarka numatoma ketvirtadienį, lapkričio 7 d.

Parengė 

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tel. (8 5)  209 6203, el. p. [email protected]