2025 m. valstybės biudžeto tvirtinimas – gruodžio 19 d.

2024 m. gruodžio 17 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo posėdyje įvyko 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto antrasis svarstymas (projektas Nr. XIVP-4221(2), kurio metu nuspręsta kitų metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius tvirtinti gruodžio 19 d., ketvirtadienį. Už šį sprendimą vieningai balsavo 96 Seimo nariai.

Kaip pažymėjo patobulintą 2025 m. biudžeto projektą pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius, Vyriausybė surado galimybę paklaidos ribose atlikti tam tikras korekcijas. Pasak jo, biudžeto projekte teikiami keli pakeitimai – didinama gynybos dalis, skiriamas didesnis dėmesys šalies išorės ir vidaus saugumo situacijai gerinti, numatomos papildomos lėšos žvyrkelių programai, neformalaus ugdymo krepšeliui.

Atnaujintame 2025–2027 m. valstybės biudžeto projekte pirmiausia siekiama užtikrinti saugumo stiprinimo ir šalies gynybos reikmes. Pasak finansų ministro, atsižvelgiant į realius poreikius, valstybės skolinimosi limitas projekte padidintas 800 mln. eurų, numatant teisę skolintis krašto apsaugos reikmėms, įskaitant karinio mobilumo bei dvigubos paskirties (civilinės-karinės) transporto infrastruktūrai, taip pat karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti bei kapitalo investicijoms į Lietuvoje kuriamą gynybos pramonę finansuoti.

Be to, 2025 m. papildomi 7,3 mln. eurų skiriami saugumo srityje veikiančioms institucijoms, numatant papildomas lėšas darbo užmokesčiui, informacinėms technologijoms bei kitoms reikmėms: 6,2 mln. eurų – Valstybės saugumo departamentui, 0,6 mln. eurų – Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir Lietuvos diplomatinių atstovybių saugumui užtikrinti, lėšas skiriant Vadovybės apsaugos tarnybai, dar beveik 0,5 mln. eurų – Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojų atlyginimams padidinti bei naujoms pareigybėms įsteigti.

Papildomą dėmesį taip pat planuojama skirti Lietuvos keliams. Pasak R. Šadžiaus, žvyrkeliams asfaltuoti numatyta skirti 20 mln. eurų. „Skaičiuojama, jog už skirtą finansavimą Lietuvoje kitąmet bus galima inicijuoti apie 25–30 km ilgio atkarpų, numatytų žvyrkelių programoje, modernizavimo darbus“, – skelbia Finansų ministerija. Be to, kaip numatoma projekte, Finansų ministerijai bus suteikiama teisė skolintis valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams (aplinkkeliams) ir kelio statiniams (tiltams, viadukams) valstybinės reikšmės keliuose projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti ir remontuoti.

Siekiant užtikrinti visuotinį neformalųjį švietimą, didinamas finansavimas šiai sričiai. Atnaujintame biudžeto projekte sutarta ketvirtadaliu – 5 mln. eurų – padidinti valstybės biudžeto skiriamas lėšas neformaliojo ugdymo krepšeliui.

Pirminiame biudžeto projekte jau yra numatytos lėšos naujoms transporto lengvatoms. Siekiant plėsti transporto lengvatų sistemą patobulintame biudžeto projekte papildomai skiriamos lėšos (2,5 mln. eurų) bilietams su 50 proc. lengvata žmonėms, sulaukusiems pensinio amžiaus, vykstant tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais ir keleiviniais traukiniais. Tokiu būdu, anot R. Šadžiaus, siūloma nediferencijuoti pagyvenusių žmonių ir suteikti jiems lengvatą tarpmiestiniuose maršrutuose ne nuo 70 metų, kaip dabar, o sukakus pensiniam amžiui. Pirminiame biudžeto projekte yra numatytos lengvatos vaikams, juos lydintiems asmenims bei nukentėjusiems asmenims (dalyvavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavime; atlikusiems būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, Afganistane). Visoms šios lengvatoms 2025 m. suplanuota 6,5 mln. eurų, priėmus atitinkamų įstatymų pakeitimus jos įsigaliotų nuo kitų metų balandžio 1 d.

Atnaujintame biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet nesikeistų ir siektų -3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Skaičiuojama, kad valdžios sektoriaus skola kitąmet sudarytų 44,4 proc. BVP.

Valstybės biudžeto projekte numatyta 17,98 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su šiais metais, pajamos augtų 5,9 proc. arba 1 mlrd. eurų. Išlaidos kitąmet turėtų siekti beveik 23,1 mlrd. eurų, palyginti su pirminiu projektu, jos turėtų didėti 78,5 mln. eurų. R. Šadžius atkreipė dėmesį, kad poveikį deficitui daro tik dalis išlaidų padidinimo – daugiau 40 mln. eurų, likusi dalis deficitui poveikio neturės.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro patarėjas

Rimas Rudaitis

Tel. (0 5)  209 6132, el. p.[email protected]