Energetikos ir darnios plėtros komisija: buitiniai vartotojai išnaudoja tik apie 4 proc. elektros įrenginių leistinosios naudoti galios

2021 m. birželio 17 d. pranešimas žiniasklaidai

Birželio 16 d. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija  (EDPK) svarstė elektromobilių naudojimo ir elektromobilių įkrovimo bei degalų stotelių infrastruktūros plėtros klausimus. Svarstymo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis iki 2030 m. bus užtikrinamas 15 proc. atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas transporto sektoriuje, kai 2020 m. jų buvo suvartojama tik 5 proc.

Seimas priėmė Alternatyvių degalų įstatymą, įsigaliosiantį šių metų liepos 1 d. Įstatymu įtvirtinta pareiga Energetikos ir Susisiekimo ministerijoms iki 2022 m. parengti elektromobilių plėtros veiksmų planą, kuriame turės būti nustatytos pagrindinės infrastruktūros plėtros prioritetinės kryptys, įvertinta elektromobilių įtaka elektros energijos tinklams ir numatytos efektyviai plėtrai įgyvendinti reikalingos priemonės.

Elektros skirstymo operatoriaus (ESO) valdybos narys Renaldas Radvila informavo, kad šiuo metu yra užregistruoti 3 094 gryni elektromobiliai ir 2 397 įkraunami hibridai, šalyje yra 174 įkrovimo stotelės.

„Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra turės būti paremta ne tik efektyviai išnaudojamu elektros energijos tinklu, parama diegiant įkrovimo infrastruktūrą, gaminančių vartotojų, kaupimo įrenginių ir elektromobilių integracija, bet ir subalansuota viešųjų ir privačių prieigų plėtra šalyje“, – sakė už privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sukūrimą atsakingos energetikos ministerijos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. Privačios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sukūrimas, kurios tikslas iki 2026 m. II ketv. įsteigti 53 200 vnt. privačių prieigų, bus finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF) lėšomis. Šiai priemonei numatyta skirti 46 mln. eurų.

„Plečiant elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, svarbus efektyvus elektros energijos tinklo išnaudojimas, todėl reikėtų nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad buitinių vartotojų, prijungiamų ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia nesukurtų perteklinio ir nenaudojamo elektros energijos tinklo“, – pažymėjo EDPK pirmininkas Justinas Urbanavičius.

Viešosios ir pusiau viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros sukūrimas, kurios tikslas iki 2027m. įsteigti 6 tūkst. vnt. viešųjų ir pusiau viešųjų prieigų, finansavimas numatytas RRF ir 2021–2027 m. sanglaudos fondo lėšomis, be to, pasak susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, šiam tikslui numatyta dar 70 mln. eurų. Pažymėtina tai, kad ESO kartu su savivaldybėmis rengia viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo planus. A. Vaiciukevičiūtė atkreipė dėmesį, kad Lietuva dalyvauja Europos Komisijos inicijuotame daugiašaliame „Alternatyvių degalų infrastruktūros duomenų registravimo ir kodavimo sistemos sukūrimo“ projekte.

Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė informavo, kad Lietuvoje veikia 8 suslėgtų gamtinių dujų stotelės (4 iš jų – viešosios). Marijampolėje, Telšiuose ir Ukmergėje miestų autobusų parkų autobusai naudoja iki 10 proc. vandenilio prisodrintas gamtines dujas (H2NG). Suskystintų gamtinių dujų, vandenilio, itin didelės galios sunkiųjų transporto įkrovimo infrastruktūra nėra išvystyta, 2022–2027  m. laikotarpiu iš RRF alternatyvių degalų įkrovimo/papildymo kūrimui ir plėtrai planuojama skirti per 20 mln. eurų.

Galimybė naudotis viešojo transporto (A) juosta Vilniuje, nemokamas parkavimas didžiuose miestuose, penkerius metus nemokomas elektromobilių įkrovimas iš ES fondų įrengtoje pirminėje įkrovimo infrastruktūroje, elektromobilių įsigijimo skatinimas finansinėmis paskatomis (subsidijos fiziniams ir juridiniams asmenims), registracijos mokesčio peržiūra ir metinis automobilio taršos mokestis, taip pat griežtesni viešųjų žaliųjų pirkimų reikalavimai ir kt. – elektromobilių naudojimo skatinimo priemonės, kurias pristatė atsakingos institucijos.

„Ignitis“ grupės atstovas pasiūlė automobilių registracijos mokestį, automobilio metinį taršos mokestį, kelių mokestį nukreipti į Darnaus judumo fondą, iš kurio būtų kompensuojamas švaraus transporto skatinimas; atsisakyti esamų PVM gražinimo formų (N1 kategorijai) ir pradėti taikyti nulinę emisiją transportui iki 60 000 eurų (vidutinės klasės elektromobiliams) M1/N1 kategorijoms (lengviesiems automobiliams); nulinių emisijų komercinį transportą daugiau subsidijuoti (pvz., leisti susigrąžinti PVM), o taršų transportą daugiau apmokestinti; paramą skirti tik tikriesiems elektromobiliams, kurie neturi vidaus degimo variklio; skatinti savivaldybių viešų prieigų infrastruktūros kūrimą ir esamą valstybinę infrastuktūrą konkurso būdu perduoti valdyti įkrovimo operatoriams.

Parengė

Seimo kanceliarijos patarėja

Rūta Bėčiūtė, tel. (8 5) 239 6813, e. p. ruta.beciute@lrs.lt