Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata atkreipia dėmesį į spręstinas ekstremalių situacijų ir krizių valdymo problemas

2022 m. kovo 21 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Kovo 18 d. Seimo Ateities komiteto nuotoliniame posėdyje buvo apsvarstyti Valstybės kontrolės audito rezultatai dėl valstybės pasirengimo reaguoti į grėsmes ir užtikrinti svarbiausių valstybės ir savivaldybių funkcijų vykdymą, taip pat Europos Komisijos (EK) komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai – 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaita „ES pajėgumas ir laisvė veikti“ (Nr. COM(2021) 750). 

Komitetas, tęsdamas parlamentinę kontrolę dėl krizių ir ekstremalių situacijų valdymo Lietuvoje, susipažino su Valstybės kontrolės atliktu audito rezultatais dėl valstybės pasirengimo reaguoti į įvairias grėsmes ir užtikrinti svarbiausių valstybės ir savivaldybių funkcijų vykdymą. Pasak Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos, atlikto Valstybės kontrolės audito išvados yra tas kontekstas, kuris suteikia peno kalbėti apie tai, kad turime didžiulių problemų su ekstremalių situacijų ir krizių valdymu.

Valstybės kontrolės vadovas Mindaugas Macijauskas pastebėjo, kad tam reikia aiškių atsakomybių, gerai koordinuoto grėsmių vertinimo, prevencinių veiksmų, pasiruošimo ir atsako – mechanizmų, kuriuose dalyvautų reikiamos valstybės institucijos. Audito metu nustatyta, kad efektyviam planavimui ir veiksmingam ekstremalių situacijų valdymo pasirengimui trūksta aiškumo dėl koordinuojančių institucijų pasirengimo, dėl jų kompetencijos ir atsakomybių pasiskirstymo. Nepakanka to tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo, o tą nepakankamumą rodo tai, kad Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame ekstremalių situacijų valdymo plane nesuplanuoti valdymo veiksmai ir  priemonės nacionalinėje rizikos analizėje nustatytiems galimiems didelės ir labai didelės rizikos pavojams valdyti. Į valstybinį ekstremalių situacijų valdymo planą neįtrauktos tokios rizikos kaip kibernetinės atakos, masiniai neramumai, teroristiniai išpuoliai, pavojus valstybės saugumui arba didelė pramoninė avarija.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė atkreipė dėmesį, kad pasirengimas krizėms yra svarbiausias veiksnys, kaip vėliau seksis suvaldyti krizes ir ekstremaliąsias situacijas bei jų pasekmes. Tinkamam pasirengimui reikia, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose didelės ir labai didelės rizikos pavojams būtų numatyti atitinkami valdymo veiksmai ir priemonės. Todėl, pranešėjos teigimu, institucijos turėtų valdyti informaciją apie jų valdymo srities ar teritorijoje veikiančių subjektų nustatytus galimos didelės arba labai didelės rizikos pavojus. Nustatytu periodiškumu turi būti atnaujinamos rizikos analizės, o savivaldybės turėtų vertinti visus nustatytus galimus pavojus.

Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas patikino, kad Vyriausybės kanceliarijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri vykdydama Vyriausybės programą, jau baigia rengti Civilinės saugos įstatymo pakeitimo ir dar apie 15 kitų įstatymų projektus, skirtus krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo pertvarkai (numatyta šiuos projektus po svarstymo Vyriausybėje pateikti Seimui gegužės mėn.).

Ateities komitetas planuoja tęsti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo klausimo parlamentinę kontrolę kituose komiteto posėdžiuose.

Vertindamas 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitą, Ateities komiteto pirmininkas R.  Lopata pažymėjo, kad jei 2020 m. paskelbtoje pirmoje strateginės prognozės ataskaitoje buvo raginama kurti atsparesnę Europą, daugiausia dėmesio skiriant atvirai Europos Sąjungos (ES) strateginei autonomijai, tai 2021 m. ataskaitoje ji tampa pagrindiniu strateginiu ES pozicijos elementu – ypač kalbant apie geopolitinį atsparumo aspektą.

Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje pateikiama į ateitį orientuota ir daugiadalykė perspektyva apie svarbias tendencijas, technologinius, demografinius ir aplinkos pokyčius, labai daug dėmesio skiriama jos poveikiui ekonomikai ir ES geopolitinei įtakai. Šioje ataskaitoje nagrinėjami ateities klausimai ir galimi pasirinkimai, kurie gali nulemti tiek Europos, tiek ir viso pasaulio ateitį – atskleidžiant galimus politinius atsakus į atvirą ES strateginę autonomiją.

2021 m. strateginės prognozės ataskaitoje nustatyta 10 strateginių sričių, kuriose ES gali sustiprinti savo gebėjimus ir veiksmų laisvę. Lietuvos interesas – pasinaudoti šiuo formatu siekiant identifikuoti Europos Sąjungos ilgalaikes ir vidutinės trukmės tendencijas, skatinti EK įžvalgų įtraukimą, ruošiant Lietuvos strateginius dokumentus ir priimant politinius sprendimus, užtikrinti prevenciją, kad nebūtų pasiūlymų, aiškiai prieštaraujančių Lietuvos interesams.

Lietuvos interesas – pasinaudoti šiuo formatu ir prisidėti prie ES ilgalaikių ir vidutinės trukmės veiklos tendencijų formavimo  ruošiant Lietuvos strateginius dokumentus ir priimant politinius sprendimus, kurie neprieštarautų Lietuvos interesams.

Kaip pastebėjo viceministras, nors ataskaitoje nagrinėjamos bendros tendencijos, vis tik šis dokumento rengimo procesas ir galutinis tekstas turi tam tikrų trūkumų: neadekvatus transatlantinių santykių svarbos įvardijimas; silpnas Kinijos ir Rusijos grėsmių įvardijimas; kaimynystės santykiai ir europinės perspektyvos bei ES plėtros nebuvimas dokumente; ES priklausomybė nuo energetinių išteklių; NATO ir ES santykis gynybos srityje.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Miglė Kadonova

Tel. (8 5) 239 6894

El. p. [email protected]