Konferencijos dėl Europos ateities šeštojoje plenarinėje sesijoje: privalome išmokti solidarumo pamokas ir stipriau remti Ukrainą

2022 m. balandžio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Balandžio 7–9 dienomis Seimo paskirtieji atstovai – Seimo Pirmininko pavaduotoja, Europos reikalų komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Arminas Lydeka ir Europos reikalų komiteto narė Rūta Miliūtė – dalyvavo šeštojoje Konferencijos dėl Europos ateities plenarinėje sesijoje (toliau – Konferencija),  kuri vyko Strasbūre (Prancūzijos Respublika) mišriu būdu.

R. Miliūtė ir A. Lydeka. S. Jankauskaitės nuotraukos 

Baigiamajame Konferencijos etape Seimo paskirtieji atstovai baigė darbą nacionalinių komponentų darbo grupėse. Remiantis Europos piliečių grupių rekomendacijomis, daugiakalbės skaitmeninės platformos idėjomis, ankstesnių Konferencijos plenarinių ir darbo grupių sesijų metu pasikeistomis nuomonėmis bei nacionalinių grupių indėliu, buvo parengti pasiūlymų projektai ir  pristatyti balandžio 8 ir 9 d. Konferencijos plenariniuose posėdžiuose.

Nuo pat Rusijos pradėto Ukrainos užpuolimo Lietuva tvirtai remia Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) siekį ir mano, kad neeilinė padėtis reikalauja neeilinių priemonių bei sprendimų – Lietuva siekia, kad ES įsipareigojimas Ukrainai atsispindėtų Konferencijos galutiniuose rezultatuose.

Konferencijos plenarinėje sesijoje išreikštas piliečių lūkestis – veiksminga ES, kuri darytų įtaką pasaulyje vykstantiems procesams. Išsakytas noras, kad piliečiai būtų išklausyti, ir jų požiūris būtų perduotas ES institucijoms.

Balandžio 8–9 d. solidarumas su Ukraina išsakytas ir plenarinės sesijos metu. Europos Parlamento narys Markas Angelas (Marc Angel) atkreipė dėmesį į tragišką situaciją, kai nuo karo bėgančios ukrainietės ir jų vaikai neretai tampa prekybos žmonėmis aukomis. M. Angelas pakvietė papildyti rekomendacijas migracijos ir prieglobsčio srityje, numatant kovą su bet kokiu smurtu lyties pagrindu, užtikrinant visapusę paramą aukoms ir kaltininkų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn: „Privalome išmokti tragiškas pamokas dėl Ukrainos žmonių išnaudojimo, kuris šiuo metu vyksta šalia ES sienų, ir jokiu būdu negalime leisti tam tęstis ateityje“.

Europos demokratijos darbo grupės pirmininkas Manfredas Vėberis (Manfred Weber) plenarinėje sesijoje pažymėjo: „Matydami, tragišką karo situaciją Ukrainoje – ukrainiečių aukas, karo pabėgėlius – turime būti dėkingi, kad turime ES ir bendrą solidarumą. Nepaprastai  svarbu toliau stiprinti ES demokratiją ir įkvėpti jai naujos gyvybės“.

Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Vera Jourova (Vera Yourova) paantrino: „Matydami visas barbariškas atakas prieš Ukrainą, privalome išlikti solidarūs. Turime padėti nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms, suteikti jiems ramias ir patogias gyvenimo sąlygas, kol jie bus ES valstybių narių prieglobstyje“.

Konferencijai pasibaigus, plenarinės sesijos ataskaita bus išnagrinėta ES ir nacionalinėse valdžios institucijose, įvertintos galimybės praktiškai įgyvendinti pateiktus siūlymus, o į svarstymų rezultatus bus atsižvelgta planuojant ES teisėkūrą ateinančiais metais.

Balandžio 7 d. įvyko visų Europos ateities konferencijos 9 darbo grupių posėdžiai (klimato kaitos ir aplinkos; sveikatos; stipresnės ekonomikos, socialinio teisingumo ir darbo vietų; vertybių ir teisių, teisinės valstybės ir saugumo; skaitmeninės transformacijos; Europos demokratijos klausimais; ES vaidmens pasaulyje; migracijos; švietimo, kultūros, jaunimo ir sporto).

Galutinis Konferencijos plenarinės sesijos posėdis, kuriame bus tvirtinamos rekomendacijos dėl Europos ateities, vyks balandžio 29–30 dienomis. Jame patvirtintos rekomendacijos bus teikiamos vykdomajai valdybai, o valdyba parengs ataskaitą, kuri gegužės 9 d. iškilmingame posėdyje Strasbūre bus pateikta Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos vadovams.

Daugiau informacijos:

Europos reikalų komiteto biuro patarėja

Simona Jankauskaitė, tel. (8 5) 239 6847