Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: būtina stiprinti netoleranciją ir atsaką neapykantos nusikaltimams ir neapykantos kalbai

2022 m. birželio 9 d. pranešimas žiniasklaidai 

Birželio 8 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kartu su įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais svarstė klausimą dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos, siekdama išsiaiškinti, koks yra jų paplitimas Lietuvoje ir kuriose srityse pastaraisiais metais yra pasiekta pažanga.

Komisijos posėdyje buvo pristatyta 2020 m. vidaus reikalų ministro įsakymu sudarytos darbo grupės veiksmingam atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje skatinti parengta „Ataskaita apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos situaciją Lietuvoje 2020–2021 metais“.

Pristatydamas ataskaitoje pateiktus neapykantos nusikaltimų duomenis, darbo grupės vadovas Darius Domarkas akcentavo, kad 2020–2021 m., palyginti su 2017–2019 m., buvo užregistruota 2–3 kartus daugiau nusikaltimų pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį „Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę“. Didžioji dauguma šių nusikaltimų padaryti elektroninėje erdvėje (2020 m. – 76 proc., 2021 m. – 87 proc.), vyraujantis neapykantos motyvo požymis – seksualinė orientacija. Pažymėta, kad nustatytų nusikaltimų skaičiaus augimas tiesiogiai sietinas su teisėsaugos pareigūnų išaugusiais gebėjimais atpažinti šiuos nusikaltimus, kadangi 2020–2021 m. buvo vykdomi projektai, skirti efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skatinimui Lietuvoje. Taip pat buvo įgyvendinta nemažai pareigūnų kvalifikacijos kėlimo ir kitokių iniciatyvų, bendradarbiaujant ir aktyviai dalyvaujant nevyriausybinėms organizacijoms.  

„Valstybės ir teisėsaugos institucijos padarė nemenką pažangą, traktuodamos neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą kaip rimtą problemą. Prie to daug prisidėjo ir šioje srityje aktyviai veikiančios nevyriausybinės organizacijos. Todėl būtina ir toliau skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekiant efektyviai reaguoti į šią problemą bei skatinti į nukentėjusius orientuotą pranešimo ir pagalbos sistemą“, – teigė Seimo komisijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.  

Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais padarytos išvados, kad kultūriškai ir socialiai Lietuvos visuomenė išlieka gana uždara. Tai rodo 2021 m. atlikta gyventojų apklausa: nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais (61 proc.), asmenimis, turinčiais psichinę negalią (48 proc.), pabėgėliais (47 proc.), musulmonais (45 proc.), homoseksualiais asmenimis (42 proc.). Pažymėta, kad akivaizdžiai išaugo Lietuvos gyventojų socialinė distancija pabėgėlių atžvilgiu: 2021 m. net 85 proc. apklausos dalyvių  buvo linkę sutikti su teiginiu, kad pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje (2020 m. – 69 proc.), o 82 proc. – kad pabėgėliai gali sukelti socialinių neramumų (2020 m. – 62 proc.).

Taip pat pažymėta, kad gyventojų apklausos rodo aukštą gyventojų tolerancijos lygį neigiamiems komentarams internete: 6 iš 10 parašiusiųjų neigiamus komentarus sulaukia kitų interneto vartotojų pritarimo ar padrąsinimo; beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų, susidūrę su neigiamas komentarais internete, negintų savo pažeistų teisių – niekur nesikreiptų.

„Labai svarbu rūpintis neapykantos kalbos prevencija, tirpdyti agresiją, nes tai yra labai pavojinga cenzūros forma, būdas nutildyti kitą. Džiaugiuosi, kad mūsų institucijos tikrai nemažai nuveikė, tačiau sunkiausia – keisti žmonių nuostatas ir mąstymą. Supratimą, kad neapykanta pavojinga kaip nuodai“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

Ataskaitoje pateikta žiniasklaidos analizė parodė, kad labiausiai neigiamame kontekste minimi romai. Todėl padarytos išvados, kad tautybės akcentavimas, ypač kriminalinių pranešimų kontekste, išlieka aktualia problema. To atsisakius, sumažėtų neapykantos kalbos tautinių mažumų atžvilgiu. Teigiamas pokytis – didesnis žiniasklaidos dėmesys ksenofobijos apraiškoms, pateikiant jas kaip netoleruotiną reiškinį.

Pasak Seimo nario A. Navicko, „deja, pastaruoju metu pačiame Seime, net per posėdžius, matome daug neapykantos apraiškų. Yra politikų, kurie sąmoningai provokuoja, nes žino, kad kiti tai priima, kaip jų „specifinį vaidmenį“. Mano įsitikinimu, tai negali tapti norma. Todėl Komisija neapykantos kalbos prevencijai yra pasiryžusi teikti itin svarbų vaidmenį“.

Taip pat Komisijos posėdyje buvo pristatytas minėtos darbo grupės parengtas Memorandumo dėl atsako į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus stiprinimo projektas, kurį pasiūlyta pasirašyti 11 valstybės institucijų bei įstaigų ir nevyriausybinėms organizacijoms. Memorandumo tikslas – užtikrinti koordinuotą, įvairiapusišką ir veiksmingą valstybės institucijų ir įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atsaką į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą Lietuvoje.

Memorandumo projekte numatyta, kad jį pasirašę subjektai pagal teisės aktuose jiems nustatytą kompetenciją įsipareigos: prisidėti prie visuomenės švietimo žmogaus teisių ir įvairovės klausimais ir visuomenės informuotumo ir sąmoningumo apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą didinimo; vykdant veiklą, skirtą atsakui į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą stiprinti, įtraukti visas suinteresuotas šalis, konsultuotis ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su pažeidžiamomis bendruomenėmis; keistis su kitais subjektais aktualia informacija apie planuojamas ir vykdomas veiklas bei gerąją praktiką kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba srityje; dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje ir jų iniciatyvose, skirtose kovai su neapykantos nusikaltimais ir neapykantos kalba. Taip pat memorandumo projekte yra numatyti specialieji institucijų įsipareigojimai. Planuojama, kad Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva memorandumą pasirašę subjektai kasmet apsvarstys ir įvertins šio dokumento įgyvendinimo pažangą.

Pasak Seimo nario T. V. Raskevičiaus, „Seimas bei Savižudybių ir smurto prevencijos komisija ir toliau išliks aktyvūs neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų prevencijos srityje“.

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (8 5) 239 6550

Parengė

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 239 6855