Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Investicijoms į psichinę sveikatą ir savižudybių prevenciją turi būti aukščiausias prioritetas“

2023 m. balandžio 7 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kartu su kelių ministerijų ir kitų institucijų atstovais balandžio 5 d. posėdyje svarstė parlamentinės kontrolės klausimą „Dėl Nacionalinio savižudybių prevencijos veiksmų 2020–2024 metų plano įgyvendinimo“.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Ignas Rubikas pristatė Plano įgyvendinimo 2022 metais ataskaitą, apžvelgdamas savižudybių tendencijas Lietuvoje ir pagal Plane numatytus uždavinius įgyvendintų priemonių rezultatus.

Pažymėta, kad pastaraisiais metais savižudybių skaičius pasaulyje ir Lietuvoje nuosekliai mažėjo. 2022 m., palyginti su 2013 m., Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik per pusę (nuo 36,68 atvejo 100 tūkst. gyventojų iki 19,24 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Ataskaitos duomenimis, 2020–2022 m. buvo stebimos savižudybių skaičiaus mažėjimo tendencijos, atitinkančios proporcingą ir ankstesnių metų (nuo 2014 m.) mažėjimą, o ryškesnis savižudybių skaičiaus augimas buvo tik 2020 m. vasarą. Visgi ši problema išlieka vis dar labai aktuali, ypač tarp vyrų (4 iš 5 nusižudžiusių asmenų yra vyrai).

„Nors ir galime pasidžiaugti tendencija, kad savižudybių Lietuvoje mažėja, tačiau jų išlieka neleistinai daug. Kiekvienas atvejis, kai žmogus pasijunta tiek gyvenimo išduotas, kad pasirenka savižudybę, yra mūsų visų tragedija“, – teigia Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas.

I. Rubikas akcentavo, kad, siekiant stiprinti pažeidžiamų grupių, patiriančių didesnę savižudybės riziką, psichologinę ir socialinę gerovę bei psichologinį atsparumą, buvo įgyvendintos: · psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencijos veiklos vyrams; · priemonės, stiprinančios specialistų, dirbančių su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ir jaunimu, psichosocialinės pagalbos teikimo kompetencijas; · psichikos sveikatos stiprinimo ir prevencinės programos mokyklose; · pedagoginių darbuotojų ir mokinių švietimo savižudybių prevencijos srityje priemonės; · jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą didinančios priemonės; · depresijos ar potrauminio streso sutrikimą turintiems asmenims skirtos priemonės ir kt. 

Siekiant užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą, kokybę ir nuoseklumą asmenims, patiriantiems ar patyrusiems savižudybės grėsmę, Planą įgyvendinančių institucijų veikla apėmė  šias sritis: · darbą su bendruomenėmis, įgalinant atpažinti savižudybės grėsmę ir teikti pagalbą savižudybės grėsmės atveju; · psichologinių paslaugų prieinamumo ir specialistų kompetencijų didinimą savižudybių prevencijos srityje; · psichosocialinio vertinimo atlikimo savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims užtikrinimą; · tęstinės psichologinės pagalbos ir specializuotų paslaugų kokybę ir prieinamumą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims didinimą; · informacinių ir savipagalbos įrankių savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims plėtrą; · pagalbą bandžiusių nusižudyti ir nusižudžiusių asmenų artimiesiems ir kt.

Vienas iš svarbiausių Plano įgyvendinimo rezultatų, siekiant didinti savižudybių prevencijos veiklos efektyvumą, – nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašas. Jame reglamentuoti pagalbos teikimo sistemos pakeitimai, iš kurių svarbiausi: kiekvienu patvirtintu savižudybės grėsmės atveju asmenims turi būti teikiama individualizuota tęstinė pagalba (atvejo vadyba) ir specializuotos trumpos psichologinės terapijos intervencijos; savižudybės grėsmė turi būti identifikuojama įvairiuose lygiuose ir atliekamas psichosocialinis vertinimas kiekvienam asmeniui, kuriam nustatyta savižudybės grėsmė; sustiprinta pagalba savižudybės grėsmę patyrusių asmenų artimiesiems.

Taip pat pristatytos Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su kitomis institucijomis ir organizacijomis planuojamos priemonės ir iniciatyvos, kurias ketinama perkelti į šiuo metu atnaujinamo Plano projektą. Per artimiausius du mėnesius ketinama parengti atnaujinamo Plano projektą ir jį paskelbti viešai pasiūlymams pateikti.

Komisijos posėdyje dalyvavę Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Vidaus reikalų ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų specialistai, Higienos instituto ir kitų institucijų atstovai atsakė į Komisijos narių klausimus ir pagal kompetenciją pasidalijo įžvalgomis, kas galėtų prisidėti prie savižudybių rizikos mažinimo.

Pasak Seimo nario A. Navicko, „buvo svarbu realistiškai įvertinti, kur esame ir kokius svarbiausius uždavinius dera spręsti. Labai svarbu, kad visi sutariame, kad savižudybių problema yra glaudžiai susijusi su emocine visuomenės gerove. Diskutavome apie konkrečias specialistų intervencijas, atsiradus suicido rizikai, apie emocinės gerovės stiprinimą ir psichologinės pagalbos būtinybę tiems specialistams, kurie patys „perdega“, teikdami paslaugas kitiems“.

Komisijos posėdyje diskutuota įvairiais klausimais: · apie savižudybių statistinių duomenų tikslumą ir tobulinimo perspektyvas; · apie stigmos įveikimo svarbą ir šioje srityje įgyvendintas bei planuojamas iniciatyvas; · apie psichoterapeutų ir kitų specialistų paslaugų įkainių didinimo perspektyvas; · apie institucijų specialistų ir pareigūnų mokymų, skirtų didinti gebėjimus atpažinti savižudybių riziką, aktualumą ir efektyvumą; · apie mokytojų pasirengimą įgyvendinti Gyvenimo įgūdžių programą savižudybių prevencijos klausimais; · apie kitas Sveikatos apsaugos ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos numatomas teisėkūros iniciatyvas, kurios apimtų paslaugų gavėjų ir pacientų gerovės didinimą, spręstų specialistų – psichoterapeutų, psichologų, pareigūnų, socialinių darbuotojų, atvejo vadybininkų, slaugytojų ir kt. – „perdegimo“ darbe prevencijos, darbo krūvio normalizavimo, savižudybių rizikos mažinimo ir emocinės sveikatos užtikrinimo klausimus.

Taip pat posėdyje diskutuota medicinos psichologų ir psichoterapeutų paslaugų prieinamumo klausimais tais atvejais, kai asmuo staiga sužino apie jam diagnozuotą sunkią ligą ar negalią, kurios iš esmės pakeičia šio asmens, dažnai ir artimųjų, gyvenimą. 

Komisijos pirmininkas A. Navickas akcentavo būtinybę nebedelsti dėl Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto priėmimo (šio įstatymo projekto svarstymas Seime sustojęs dėl to, kad Vyriausybė delsia pateikti savo išvadą).

Komisija ketina dar šioje Seimo sesijoje svarstyti atnaujinto Plano projektą ir diskutuoti apie prioritetus ir tas sritis, kuriose būtinas didesnis valstybės finansavimas.

„Labai svarbu, kad visi suprastume – investicijos į emocinę gerovę, prevenciją yra geriausias būdas taupyti valstybės lėšas. Deja, dabar kur kas daugiau išleidžiame „gaisrų gesinimui“, – apibendrino Komisijos pirmininkas A. Navickas.

Komisijos posėdžio vaizdo įrašą galima peržiūrėti čia.

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (8 5) 239 6550

Daugiau informacijos:

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (8 5) 239 6855