Seimo Ateities komiteto pranešimas: „Lietuvos energetikos vizija 2050 m. – absoliuti nepriklausomybė ir elektros eksportas“

2023 m. birželio 13 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Energetikos sektoriaus dekarbonizacija, energijos tvarumo uždaviniai – sudėtingi klausimai, kuriuose vienu metu reikia atsižvelgti į daugelį aplinkosaugos, ekonominių, techninių, socialinių ir politinių aspektų. Todėl, vykdydamas parlamentinę kontrolę, 2023 m. birželio 2 d. išvažiuojamojo uždaro posėdžio metu Seimo Ateities komitetas (toliau – Komitetas) išklausė ekspertų nuomonę apie tai, kaip galima apibrėžti ar išmatuoti Lietuvos energetinę ateitį, numatant veiksnius ir scenarijus, turinčius įtakos šalies energetinei nepriklausomybei, diversifikacijai ir elektros eksportui.

Seimo kanceliarijos Ateities komiteto biuro patarėjos Miglės Paulauskės nuotrauka

Nė viena šalis nebegali sau leisti ignoruoti geopolitinės rizikos, atsižvelgdamas į Rusijos invaziją į Ukrainą ir dabartinės Lietuvos energetikos politikos įvertinimą, kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. „Savalaikių ir ekonomiškai efektyvių priemonių didesnei Lietuvos energetinei nepriklausomybei užtikrinti, diegimo perspektyvumas ir nauda, ypatingą dėmesį skiriant SGD terminalo svarbai energetikos krizei suvaldyti, atsinaujinančių energetinių išteklių (AEI) plėtra, energetikos plėtros scenarijų modeliavimas leis užtikrinti, kad jokia trečia šalis negalės destabilizuoti mūsų energijos rinkos ar paveiktų energetikos pasirinkimus“, – kalbėjo R. Lopata.

„Gamtinės dujos yra santykinai švarus energijos šaltinis, todėl gali būti tinkamiausias išteklius, užtikrinantis sklandų energijos perėjimą prie klimato neutralumo iki 2050 m. ir užtikrinantis geriausią balansavimą su AEI, kartu diegiant CO2 gaudymo ir laikymo technologijas“, – pristatydamas SGD terminalą ne kartą pabrėžė AB „Klaipėdos nafta“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas. „Kalbant apie sintetinį kurą – biometaną, ateityje jis taip pat gali būti transportuojamas esama gamtinių dujų infrastruktūra, o tobulėjant technologijoms ir skatinant inovacijas terminalas galės pereiti prie žaliojo vandenilio konvertavimo – tai gali gerokai sustiprinti regioninį ir nacionalinį energetinį saugumą“, – pastebėjo Suskystintų gamtinių dujų terminalo komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.

Siekdama parengti Lietuvos energetikos viziją iki 2050 m. ir įvertinti ekologiško perėjimo poveikį energijos kainoms ateityje, „EPSO-G“ įmonių grupė kartu su tarptautiniais partneriais ėmėsi energetikos transformacijos studijos. Pristatydamas šios studijos gaires, „EPSO-G“ vadovas Mindaugas Keizeris pabrėžė, kad kelias į tikrą Lietuvos energetinę nepriklausomybę yra: 100 proc. energijos sistemos dekarbonizacija, energijos eksportas, pramonės augimo skatinimas ir energija už prieinamą kainą.

Kitoje – „Ignitis grupės“ parengtoje – studijoje kalbama apie energijos ekosistemos viziją visam Baltijos jūros regionui. „Energetikos tema – labai kompleksinė, Lietuva yra perteklinės energijos potencialo zonoje, turime potencialius vandenilio vartotojus, taip pat turime kalbėti ir apie galimos perteklinės energijos vertimą sintetiniais degalais, vandeniliu ir pan.“, – pažymėjo „Ignitis grupės“ Technologijų vystymo vadovas Paulius Kozlovas. Pateiktuose tyrimų scenarijuose atsižvelgiama į daug naujų veiksnių: 2050 m. visiškas dekarbonizacijos laikotarpis, aukštesnis elektrifikavimo lygis ir su tuo susijęs elektros poreikio padidėjimas, padidėjęs elektros energijos poreikis dėl anglies dvideginio šalinimo technologijų ir švaraus kuro gamybos, didesnės sezoninių saugojimo sprendimų įvairovės poreikis ir kt.

Seimo kanceliarijos Ateities komiteto biuro patarėjos Miglės Paulauskės nuotrauka

Reziumuodamas posėdį, R. Lopata pabrėžė, kad pasikliaudama būsimais energetikos ateities scenarijais, Lietuva priklausomybę nuo iškastinio kuro turės mažinti ne aukštesnių energijos kainų sąskaita, tai rodo ir gamtinių dujų dekarbonizavimo kryptys, o ambicinga Lietuvos energetikos politika ir išsikelti strateginiai tikslai, privalantys nugulti į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

Žalioji Lietuvos transformacija yra vienas iš prioritetinių Ateities komiteto darbotvarkės klausimų, todėl šis parlamentinės kontrolės klausimas bus sprendžiamas ir tolesniuose Komiteto posėdžiuose.

Parlamentinės kontrolės klausimo svarstyme taip pat dalyvavo energetikos viceministrė Inga Žilienė, Lietuvos energetikos agentūros patarėja Agnė Bagočiūtė, „EPSO-G“ įmonių grupės plėtros ir inovacijų vadovas Paulius Butkus.

Daugiau informacijos:

Raimundas Lopata

Seimo Ateities komiteto pirmininkas

El. p. [email protected]

Parengė

Seimo kanceliarijos Ateities komiteto biuro patarėja

Miglė Paulauskė, tel. (8 5) 239 6894, el. p. [email protected]