Savižudybių ir smurto prevencijos komisija: „Būtina kompleksiškai siekti vyresnio amžiaus žmonių įtraukties į visuomeninį gyvenimą, didinti jų psichologinę gerovę“

2024 m. birželio 14 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Birželio 12 d. Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija svarstė klausimą „Dėl vyresnio amžiaus žmonių psichologinės gerovės“.

Pagal Pasaulio laimės indeksą, Lietuvoje gyvena laimingiausi pasaulyje jaunuoliai ir labai vienišais besijaučiantys vyresnio amžiaus žmonės – pagal minėto tyrimo rezultatus, vertinant vyresnius nei 60 metų asmenis, Lietuva užima 44 vietą. 

 „Gyvename itin sparčių technologinių naujovių pasaulyje, kurios lemia didesnes nuotolinio bendravimo galimybes, tačiau dažnai vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi atskirtyje ir net savistigmoje, įvardindami save kaip nebereikalingus visuomenei“, – teigė Komisijos pirmininkas Andrius Navickas. 

Komisijos posėdžio metu daugiausia dėmesio skirta klausimams, kaip yra plėtojama pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms sistema psichikos sveikatos, socialinių paslaugų ir geriatrijos srityse.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sveikatos apsaugos sistemos reforma yra orientuota į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas, kai  pagrindinis dėmesys skiriamas asmens visapusiškam atsistatymui ir sveikimui, o tai yra plačiau nei tik simptomų valdymas. 116-oje pirminių psichikos sveikatos centrų (PSC) yra bandomos ir vėliau bus išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams. Taip pat bus praplėstas esamų dienos stacionarų tinklas ir įsteigti 42 nauji dienos stacionaro skyriai. Didelė dalis jų bus regionuose, kuriuose tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai. Žmonės, kurie dažnai dėl sudėtingos  sveikatos būklės į ligoninę  grįžta pakartotinai, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą 19 gydymo bendruomenėje komandų. Akcentuota, kad yra investuojama, siekiant kuo anksčiau atpažinti psichikos ligas ir nukreipti pagalbos, esant nerimo, depresijos, demencijos ar kitiems sutrikimams. Taip pat investuojama į specializuotas paslaugas tikslinėms grupėms, viena iš jų – savižudybės krizę išgyvenantys ar priklausomi asmenys (2023 m. psichosocialinio vertinimo paslaugoms 7 kartus padidintas įkainis, suteikta 3 kartus daugiau paslaugų), teikiama tęstinė pagalba PSC (6 konsultacijos per 6 savaites). 

Posėdžio metu pažymėta, kad Lietuvoje bus teikiama nauja specializuoto psichologinio konsultavimo paslauga (II lygis). Tai medicinos psichologo, atitinkančio specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus (jie įsigalios nuo 2024 m. liepos 1 d.) teikiama ambulatorinė psichologinio konsultavimo paslauga pacientams, kuriems įtariamos ir (ar) diagnozuotos tam tikros ligos ir (ar) sveikatos sutrikimai. Šias paslaugas (6 konsultacijos per metus (45–60 min. trukmės), su galimybe esant būtinumui gauti dar 6 konsultacijas) galės gauti asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, pacientai sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę nudegimų, sergantys neurodegeneracinėmis ligomis, retos ligos atveju ir kt.

Komisijai pristatyta Socialinio recepto iniciatyva. Joje gali dalyvauti senatvės pensijos amžiaus sulaukę asmenys, atitinkantys tam tikrus kriterijus. Į šią iniciatyvą gali užregistruoti gydytojas, Socialinio recepto konsultantas arba pats asmuo (daugiau informacijos yra www.pagalbasau.lt).

Posėdžio metu aptarta visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo svarba – psichikos stigmos mažinimas, visuomenės švietimas, psichikos sveikatos raštingumo didinimas, psichologinės gerovės paslaugos (2023 m. beveik 2000 asmenų (65 metų ir vyresnių) naudojosi šiomis paslaugomis). 

Pasak Komisijos pirmininko A. Navicko, „svarbu ne tik tai, kad plečiamos esamos ir kuriamos naujos paslaugos, skirtos vyresnio amžiaus asmenims. Daug svarbiau surasti būdus, kad apie šias paslaugas senjorai sužinotų ir patikėtų, kad šios paslaugos jiems bus naudingos, ir išdrįstų jomis naudotis“.

Šiame kontekste teigiamai įvertintas „Sidabrinės linijos“ vaidmuo teikiant emocinę pagalbą telefonu ir taip sudarant galimybę bendrauti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dažniausiai kreipiasi jausdami vienišumą ir depresijos požymius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovų teigimu, socialinių paslaugų poreikis ypač didelis vyresnio amžiaus žmonėms. Šioje srityje numatytas svarbus pokytis – nuo 2024 m. liepos 1 d. socialinę pagalbą asmens namuose ir laikiną atokvėpį asmens namuose galės teikti ir fiziniai asmenys (išklausę mokymus ir pateikę dokumentus savivaldybės administracijai, kaip yra reglamentuota Socialinių paslaugų įstatyme).

Posėdžio metu pristatytos vyresnio amžiaus žmonių socialinės įtraukties gerinimo kryptys. Pabrėžta, kad SADM remia įvairius nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus vyresnio amžiaus asmenų įtraukimui į sprendimų priėmimo procesus, mokymosi visą gyvenimą skatinimui, šių asmenų informavimui ir konsultavimui apie teikiamas paslaugas ir galimybes įsitraukti į visuomeninį gyvenimą, informacinių technologijų naudojimo įgūdžių didinimui, aktyvios ir sveikos gyvensenos skatinimui, teigiamo vyresnio amžiaus asmenų įvaizdžio formavimui ir kt. Pažymėta, kad 2023 m. apie 5000 vyresnio amžiaus asmenų dalyvavo įvairiose projektinėse veiklose,  per 1000 šios amžiaus grupės žmonių padidino įgūdžius informacinių technologijų srityje. Atkreiptas dėmesys, kad veikia Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba prie SADM – visuomeninė patariamoji institucija vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai skatinti, socialinei sanglaudai palaikyti ir stiprinti. 

Diskutuojant apie iššūkius geriatrijos srityje, pabrėžtas gydytojų geriatrų trūkumas. Jį bandoma kompensuoti bendrosios praktikos gydytojų, baigusių tam tikrus kursus, darbu. Pažymėta, kad padidinus ambulatorinių paslaugų įkainį geriatrijoje, yra didesnės geriatrijos paslaugų teikimo galimybės ambulatorinėje grandyje. Atidarius geriatrijos dienos stacionarus, susidurta su gydytojų geriatrų trūkumu. Taip pat akcentuota, kad geriatrijos srityje jaučiamas psichologinės pagalbos specialistų trūkumas. Šie specialistai prisideda prie vyresnio amžiaus asmenų socialinės atskirties mažinimo ir, esant poreikiui, nukreipia pas kitus psichikos sveikatos specialistus. Pažymėta, kad būtina didinti geriatro profesijos patrauklumą, suplanuoti geriatrijos paslaugų plėtrą, didinti geriatrijos rezidentūros vietų skaičių ir viešinti darbo perspektyvas šioje srityje. 

„Seimo rudens sesijos metu Komisija ketina grįžti prie vyresnio amžiaus asmenims, sudarančių apie 30 proc. Lietuvos visuomenės, svarbių klausimų. Juos būtina svarstyti kompleksiškai, įtraukiant slaugytojų, gydytojų geriatrų, kitų specialistų trūkumo ir susijusias problemas“, ­– apibendrino Komisijos pirmininkas A. Navickas.

Komisijos pirmininkas Andrius Navickas, tel. (0 5) 209 6550

Parengė

Seimo kanceliarijos vyresnioji patarėja

Jolita Krumplytė-Oženko, tel. (0 5) 209 6855