Seimo nario I. Vėgėlės pranešimas: „Skaitlinga valdančioji dauguma suformavo silpną Vyriausybę“

2025 m. spalio 1 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Skaičiuojant nuo 2024-ųjų rinkimų, Lietuva daugiau nei ketvirtį laiko veikė be vykdomosios valdžios. Pastarąjį kartą be Vyriausybės išbuvusi du mėnesius, sunkiai suformavo naująją. Ar jai pavyks nuveikti ką nors reikšmingo ir kiek laiko jai suteikta?

Kritus Gintauto Palucko vyriausybei, naujoji buvo formuojama ypač nedrąsiai. Valdančioji koalicija turi svarią daugumą: virš 80 Seimo narių. Anksčiau veikusios koalicijos valdė drąsiau, nors turėdavo kiek daugiau nei 70. Dabartinė dauguma galėtų spjauti į nepatenkintų mitingus, kritikas ar priekabiavimus – „išsirinkote ir pakentėkite ketverius metus“, kaip arogantiškai mokė Šimonytė. Laimei tos arogancijos ši valdžia neturi, bet neturi ir drąsos bei užsispyrimo daryti tai, ką žadėjo rinkėjams. 

Socialdemokratai vyriausybėje neturės nė pusės savų ministrų: septynių iš penkiolikos. Nemuno aušra – 3, Valstiečių frakcija – 2 (teisingumo ministrą patys perleido Lenkų rinkimų akcijai). Ir dar trys ministrai atiduoti Prezidentūrai. Keistas didžiausios partijos, kuri Seimo daugumoje turi beveik 2/3 balsų, sprendimas. Socialdemokratų garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis kvietė ryžtingiems veiksmams, nepritarė Prezidento nepagarbioms iniciatyvoms ir teisiškai nepagrįstiems reikalavimams formuojant vyriausybę. Tarp eilučių buvo galima įskaityti perspėjimą, kad Prezidentas nevykdytų opozicijos užsakymų. Nors Prezidento santykiai su konservatoriais nebuvo itin sklandūs, naujosios Vyriausybės formavime jis vykdė opozicijos reikalavimus – ypač energetikos srityje. 

Lazda turi du galus – opozicijos reikalavimų vykdymas Prezidentui atsisuko vėzdu. Prezidentas kartu su Nemuno aušros kultūros ministru tapo „nemėgiamiausiais“ ir „nekviečiamiausiais“. Atsistatydinus Kultūros tarybai, jie tapo nepageidaujami nei Knygų mugėje, nei Čiurlionio minėjimuose. Paradoksalu: Laurynas Kasčiūnas Prezidentą viešai gyrė atstovėjus konservatorišką energetiką, tačiau netrukus „pakvietė“ „kultūrininkus“ protestuoti prie prezidentūros.

Nelygiaverčių reikalavimų taikymas kandidatams į ministrus ar net apskritai draudimas teikti kandidatus partijai, kuri sudaro daugumos koaliciją, paaštrino visų koalicijos partnerių santykį su Prezidentu. Vien ko vertos jau minėtos socialdemokratų garbės pirmininko kandžios replikos. Pasigirdo ir kvietimai apkaltai. Prezidentas akivaizdžiai prarado dalį turėto autoriteto. Vėliau pripažino savo reikalavimų neteisėtumą. Galėtų nekreipti dėmesio – „laikina reitingų korekcija“, jei tikėtų, kad įsikišimas atnešė naudos visuomenei. Tačiau naudos atnešė tik finansinių interesų grupėms. Gal dar ir Prezidento sprendimus giriančiai partijai. 

Naujoje Vyriausybėje – net keturi ministrai nekeliantys pasitikėjimo. Jau dabar, Vyriausybei vos pradėjus darbą. Štai tik ką „perpatvirtintas“ ministras Budrys Seime pristatė įstatymo projektą, kuriuo steigiamas Europos Tarybos informacijos punktas Baltarusijos žmonėms Vilniuje. Baltarusiams – tai reali pagalba žmogaus teisių srityje, bet velnias slypi detalėse. Į klausimus, ar šiame punkte neketinama įdarbinti Cichanouskajos biuro darbuotojų (o gal realiai perkelti ir patį biurą) arba koks šio „informacijos punkto“ metinis biudžetas – naujasis-senas ministras atsakymų nepateikė. Jau įprasta šio ministro praktika. (Ar tai – charakterio bruožas, ar ankstesnio slapto darbo įprotis – spėkite patys). Ir ką Seimas? Pareikalavo atsakymų, pakvietė aiškintis frakcijose? Gal atmetė pasiūlymą, ar atidėjo svarstymą? Baikit. Patvirtino kone vieningai. Tokiomis akimirkomis koktu sėdėti Seimo salėje, tenesupyksta padorūs kolegos Seimo nariai. 

Šalia ministro Budrio sėdi ministrė Šakalienė. Kuri irgi vengia atsakymų. Serga, komandiruotėse ar šiaip neturi laiko dėl ypač įtemptos darbotvarkės. Girdėjote paaiškinimus dėl KAM pirkimų, ar užslėpto KAM audito / peržiūros, o gal dėl propagandisto Laurinavičiaus nemokamo skrydžio Spartan iš Austrijos?

Energetikos ministras, kai kurių vertinamas kaip neblogas vadybininkas ir specialistas, darys viską, kad energetikos sistema ir toliau liktų finansiniame rūke. Dėl šio scenarijaus susivienijo Prezidentas ir konservatoriai, drąsą prarado visa valdančioji koalicija. Pastaroji turėjo nepakartojamą galimybę nupjauti opozicijos rėmėjų finansinius srautus. Dabar drąsinasi, kad tuos srautus nupjaus kitoje – kultūros srityje. Ir kas tai atliks? Naujasis kultūros ministras? Žmogus geras, kaip jis pats apie save – „paprastas“, kuris nevertas nė paminėjimo Čiurlionio gimimo metinių dieną. Tačiau neturintis nė menkiausio supratimo nei apie valstybės valdymą, nei apie kultūros sritį. Tiesa, turi nemenką (nors ir vargiai pamatuotą) savivertę. Su tuo „kultūros genu“ irgi didelis klausimas. Prezidentas nustatė. O po kelių parų pats svarstė apie naujojo ministro netinkamumą. Žmonės juokauja, kad genetikai pavėlavo su tyrimo rezultatais. Gaila žmogaus, bet tik tiek. Nes geras žmogus nėra pajėgus pakeisti sistemos. Tam reikia išmanančio, suvokiančio ryšius tarp kultūros žmonių ir institucijų, suvokiančio tikruosius menininkų ir specialistų bei kultūros darbuotojų poreikius. Vizionieriaus Lietuvos kultūrai ir išmintingo vadybininko. Naivoka ko nors panašaus tikėtis.

Trumpas pravėrė galimybių langą – privertė pasaulinius socialinius tinklus ir platformas atsisakyti cenzūros. Besidominčius ne tik nacionaline žiniasklaida pasiekia vis daugiau viešai skelbiamos tiesos apie buvusią pandemiją ir galimai nusikalstamą prievartinę vakcinaciją, paaiškėjo Pakso nuvertimo užsakovai, aiškėja net ir JAV vykusio „Kapitolijaus šturmo“ scenaristai. Ši banga ritasi Europon. Gyventojų nuotaikos, mitingai ir balsavimai verčia net ir sustabarėjusius Europos vadovus reaguoti. Abejoju, ar bus dar geresnis momentas atsiimti valstybę – jos energetinę sistemą, nacionalinį transliuotoją, pinigų srautus, skiriamus saviems, milijardų gynybai kontrolę ir t. t. Tam reikia pajėgios ir drąsios, pakankamai savarankiškos, bet ir savikritiškos vyriausybės.

Žinoma, naujoje vyriausybėje bus, tikiu, padorių ministrų. Dalį sričių, noriu tikėti, pavyks patobulinti – pavyzdžiui, socialinę saugą ar sveikatos apsaugą. Vis dėlto, vargu, ar jų pakaks tam, kad iš esmės pakeisti net kelių ankstesnių daugumų vyriausybių valdymo pasekmes. Kol kas didžiulis gyventojų pasitikėjimas Nemuno aušra skandinamas apgailėtinuose kultūros ministrų paskyrimuose ir rėksminguose pareiškimuose apie Šimonytę, Landsbergį ar visus „bloguosius“ konservatorius. Triukšmas apie anų „žygdarbius“, kol kas pozityviai dirgina rinkėjus. Tačiau buvusios daugumos darbų pasekmių nepanaikins. Net ir atitinkamų sričių auditai mažai tepadės, jei tų auditų rekomendacijos bus įgyvendinamos taip pat nedrąsiai, kaip buvo formuojama naujoji Vyriausybė. Todėl vilties, kad naujajai Vyriausybei pasiseks atkurti teisingumą ir gyventojų pasitikėjimą, pakeisti anos kadencijos neteisėtus ir žalingus sprendimus mažai.

Netrukus matysime ministrų kritimo laiką. Pradedant kultūros, krašto apsaugos ir kitais. Tai trukdys tikslingai Vyriausybės veiklai, kuri bus įsukta į aiškinimosi žurnalistams spiralę, mažinančią laiką esminiams pokyčiams ir Vyriausybės programos vykdymui. Pas keturis nebus noro, o kitiems šalia drąsos, dar trūks ir laiko. Skaitlinga valdančioji dauguma suformavo silpną Vyriausybę. Norėčiau klysti.

Daugiau informacijos:

Julija Voronovaitė

Seimo nario  

Igno Vėgėlės patarėja

El. p. [email protected]