Seimo nario A. Ažubalio pranešimas: diskusijoje – pasiūlymai dėl Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos kriterijų tobulinimo

2025 m. spalio 6 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seime įvykusioje diskusijoje „Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo atrankos kriterijai“, kurią organizavo laikinoji Seimo narių grupė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymui tobulinti, aptarta būtinybė užtikrinti aiškesnę teisėjų atrankos tvarką, sustiprinti skaidrumo mechanizmus ir didinti visuomenės pasitikėjimą Konstituciniu Teismu.

Diskusijos metu Vilniaus universiteto profesorė, advokatė Liudvika Meškauskaitė atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra vienintelė institucija, kuri teisės aktuose neturi reglamentuoto teisėjų atrankos proceso, o tai sudaro prielaidas galimam neskaidrumui. 

Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dėstytojas dr. Vygantas Malinauskas pabrėžė, jog atrankos procedūra turi užtikrinti, kad į Konstitucinį Teismą nepatektų asmenys, siekiantys ne Konstitucijos apsaugos, o savo ideologinių tikslų. Jo nuomone, svarbu nustatyti aiškesnius kriterijus, pagal kuriuos būtų vertinami kandidatai, kad jie gebėtų atstovauti visai visuomenei, o ne siauram pažiūrų ratui.

Politologas Vytautas Sinica pažymėjo, kad šiuo metu atrankos procesui trūksta išsamumo ir viešumo. Jo teigimu, Lietuvoje turėtų būti ugdoma platesnė diskusijos kultūra apie Konstitucinio Teismo reikšmę ir teisėjų vaidmenį, panašiai kaip tai vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur visuomenė aktyviai domisi, kas tampa šios institucijos teisėjais.

Seimo narys Audronius Ažubalis diskusijos metu pabrėžė, kad atėjo metas iš esmės peržiūrėti Konstitucinio Teismo teisėjų atrankos sistemą ir nustatyti aiškius profesionalumo, nepriklausomumo ir skaidrumo kriterijus, kad šis teismas vėl taptų Konstitucijos, o ne ideologinių eksperimentų sargu. Jis akcentavo, jog Konstitucinio Teismo teisėjas turi būti laisvas nuo bet kokio spaudimo būti „progresyviu“ ar „teisingu“ pagal politinį užsakymą – teisė turi tarnauti ne ideologijai, o Tautai. Pasak parlamentaro, Teismas nėra vieta politiniams revanšistams ar ideologiniams misionieriams – ten turi dirbti teisininkai, o ne politikai persirengę teisės rūbais. A. Ažubalis taip pat priminė, kad laikinoji Seimo narių grupė, kuriai jis pirmininkauja, buvo sukurta ne dėl formalaus tikslo, o tam, kad inicijuotų konkrečias teisines pataisas, galinčias atkurti Konstitucinio Teismo nepriklausomumą, profesionalumą ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija.

A. Ažubalis diskusijoje taip pat atkreipė dėmesį, kad viešojoje erdvėje pasigirsta neaiškių ir perteklinių reikalavimų kandidatams į Konstitucinio Teismo teisėjus, pavyzdžiui, dėl „vadybos“ ar administracinio darbo patirties. Jo teigimu, teisėjas turi turėti sprendimų priėmimo patirties, tačiau kriterijai negali būti formalūs ar dviprasmiški.

Tęsiant temą, dr. V. Malinauskas priminė, kad teisinėje sistemoje itin svarbu argumentų pagrįstumas ir nuoseklumas. Jis akcentavo, jog kol Lietuvoje egzistuoja galimybė teisėjams remtis vadinamąja „gyvosios Konstitucijos“ koncepcija, išlieka pavojus, kad Konstitucija gali būti interpretuojama pernelyg laisvai, o tai mažina teisinį stabilumą.

Teisininkas Vytis Turonis pažymėjo, kad daugelis piliečių neįvertina, kokią didelę įtaką Konstitucinis Teismas daro valstybės raidai, tačiau tai gerai supranta Seimo nariai, kurių siūlomos įstatymų pataisos neretai atmetamos dėl prieštaravimo Konstitucijai. Jo teigimu, Lietuvai, kaip mažai valstybei, devynerių metų teisėjo kadencija yra pernelyg trumpa, o kvalifikuotų kandidatų paieška sudėtinga dėl demografinių priežasčių. V. Turonis pabrėžė būtinybę tiksliau apibrėžti, kokie kriterijai leidžia kandidatą laikyti konstitucionalistu, bei aiškiau nustatyti Konstitucijos aiškinimo ribas.

Dr. V. Malinauskas papildė, kad egzistuoja dvi teisinės paradigmos – viena, kai teisininkas yra siauro profilio specialistas, ir kita, kai jis turi platesnį teisinį ir filosofinį išsilavinimą. Pasak jo, platesnis požiūris leidžia geriau suvokti Konstitucijos dvasią ir išvengti dogmatinio mąstymo.

Diskusijos metu VU atstovė akcentavo ir kitų valstybių patirties svarbą, siekiant perimti pažangius atrankos modelius bei užtikrinti geresnį teisinės sistemos funkcionavimą.

Teisininkas, Rengimo šeimai asociacijos pirmininkas Ramūnas Aušrotas pabrėžė, kad atskirosios nuomonės institutas yra demokratijos ir nuomonių pliuralizmo garantas.

Sveikatos teisės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė priminė, kad ordinarinių teismų atrankos procedūros yra aiškiai apibrėžtos, o Konstitucinio Teismo teisėjų atranka tebėra nepakankamai reglamentuota. Ji pabrėžė, jog reikalavimai šios institucijos teisėjams negali būti mažesni nei kitiems teismams.

Apibendrindamas diskusiją, A. Ažubalis pažymėjo, kad vis dar juntama prietaringa baimė nagrinėti ir kritiškai vertinti Konstitucinio Teismo sprendimus. Jis teigė, kad šia diskusija kartu siekiama drąsinti politikus, teisininkus ir visuomenę kalbėti apie šią temą atvirai, o iki šių metų pabaigos tikimasi matyti konkrečius teisėkūros pasiūlymus dėl Konstitucinio Teismo įstatymo tobulinimo.

Į diskusiją buvo pakviesti dalyvauti Prezidento, Seimo Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Konstitucinio Teismo, Nacionalinės teismų administracijos, Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovai. Nors jų atstovų diskusijoje nebuvo, organizatoriai tikisi, kad jie stebėjo renginį nuotoliniu būdu.

Daugiau informacijos:

Laikinosios Seimo narių grupės 

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 

įstatymui tobulinti pirmininkas Audronius Ažubalis

Tel. (0 5) 209 6321

El. p. [email protected]