Seimo nario D. Jakavičiaus pranešimas: siekiant spartesnės integracijos, mokomieji dalykai rusakalbių šeimų vaikams palaipsniui turi būti pradėti dėstyti lietuviškai

2025 m. spalio 28 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Siekiant visiems jaunosios kartos Lietuvos piliečiams užtikrinti lygias galimybes ateityje studijuoti ir įsilieti į darbo rinką, bendrojo lavinimo dalykai rusakalbėse šeimose augantiems vaikams tautinių mažumų mokyklose palaipsniui turi būti pradėti dėstyti lietuviškai, sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Darius Jakavičius. Tai, anot jo, padėtų ir sprendžiant Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos iššūkius.

„Matome, kad situacija jaunų Lietuvos piliečių, kurie auga rusakalbėse šeimose, atžvilgiu nėra gerėjanti. (...) Todėl norime padėti jiems kuo greičiau integruotis į lietuviškąją bendruomenę ir pasiekti geresnius rezultatus vyresnėse klasėse ar studijuojant aukštosiose mokyklose“, – teigė D. Jakavičius pirmadienį jo paties iniciatyva surengtoje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto diskusijoje.

„Jeigu rūpinamės savo šalies piliečiais arba žmonėmis, kurie laikinai turi teisę gyventi Lietuvoje ir gal planuoja čia įsikurti, (...) manau, kad mūsų, kaip Švietimo komiteto narių, žingsniai turėtų būti ryžtingesni“, – pridūrė jis, ragindamas sekti kaimyninių Baltijos šalių pavyzdžiu ir rusakalbiams tautinių mažumų mokyklose dalykus, išskyrus gimtąją kalbą ir etnokultūrą, palaipsniui pradėti dėstyti valstybine kalba.

Diskusijoje dalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Tomas Bičiūnas patikino, kad šis klausimas yra sprendžiamas ir ministerijos lygmenyje. 

„Tai yra aktualu. Ministerija, kartu bendradarbiaudama ir su kitomis institucijomis, sprendžia šiuos klausimus. (...) Sprendimų tikrai yra, tik jie dar yra nėra galutiniai“, – sakė ministrės Ramintos Popovienės patarėjas.

Pastebi atotrūkį tarp besimokančiųjų rusų ir lietuvių kalbomis rezultatų

Kaip diskusijos metu nurodė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) vadovas Simonas Šabanovas, didžiausias rusų kalba besimokančių mokinių skaičius yra Vilniaus mieste. Toliau rikiuojasi Klaipėdos miesto, Visagino, Kauno miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės.

2025–2026 mokslo metais Lietuvoje veikia 51 bendrojo ugdymo mokykla, kurioje yra mokoma rusų kalba. Pasak S. Šabanovo, šis skaičius nuo 2021–2022 mokslo metų, kai Ukrainoje prasidėjo karas, reikšmingai nepakito. Tuo metu rusų kalba besimokančių moksleivių skaičius Lietuvoje išaugo maždaug 3 tūkstančiais.

„Vis tik didžioji dalis rusų kalba besimokančių mokinių yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Tai sudaro beveik 76 proc. mokinių. Iš Ukrainos atvykę yra 15 proc., iš Baltarusijos Respublikos yra 6 proc. Kiti nesudaro kažkokio didesnio procento dalies“, – vardijo jis, pažymėdamas, kad rusų kalba mokyklose besimokančių užsieniečių skaičius pastaruoju metu Lietuvoje nuosekliai mažėja.

NŠA vadovo teigimu, didžiausias skirtumas tarp moksleivių, besimokančių rusų ir lietuvių kalbomis, išryškėja lyginant lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimų rezultatus.

Reaguodamas į tokią statistiką Vilniaus savivaldybės Švietimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas diskusijos metu lietuvių kalbos mokymą pasiūlė stiprinti jau rusiškuose darželiuose ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose.

„Vilniaus mokyklose mes labai aiškiai pastebime, kad siekiant sklandžiai pradėti pradinį ugdymą vykdyti valstybine kalba vienas pagrindinių iššūkių yra itin žemas mokinių, lankiusių darželius nevalstybine kalba, lietuvių kalbos žinių lygis“, – akcentavo V. Vaitiekūnas.

„Todėl manome, kad būtina stiprinti lietuvių kalbos žinių lygį ikimokykliniame, priešmokykliniame ugdyme“, – siūlė jis.

Savo ruožtu Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius visų tipų mokyklose ragino suvienodinti lietuvių kalbos pamokų skaičių.

Patirtimis ir siūlymais diskusijoje taip pat dalijosi Visagino savivaldybės vicemerė Aleksandra Grigienė, Šakių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, Trakų rajono savivaldybės vicemeras Jonas Kietavičius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir kiti dalyviai.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas konkrečius galimus protokolinius sprendimus planuoja pristatyti artimiausiame posėdyje.

Tiesa, D. Jakavičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu apie rusakalbių mokyklų uždarymą svarstoma nėra. Anot jo, geriausias sprendimas būtų imtis laipsniškos transformacijos ir bendrojo lavinimo dalykus valstybine kalba tokiose mokyklose nuo 2026-ųjų dėstyti tik naujai formuojamose pirmokų klasėse. Lenkiškų mokyklų šie pokyčiai, kaip pabrėžia parlamentaras, nepaliestų.

Parengė

Seimo nario Dariaus Jakavičiaus patarėja

Raminta Majauskaitė

Mob. 0 625 56 398

El. p. [email protected]