Seimo narių G. Skaistės ir J. Sejonienės pranešimas: socialdemokratų sveikatos reforma ne tik nemažina eilių, bet ir atima pasirinkimą iš pacientų

2025 m. lapkričio 5 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Gintarė Skaistė ir Jurgita Sejonienė šiandien vykusioje spaudos konferencijoje „Sveikatos reforma dėl sistemos, ne dėl žmogaus“ pažymėjo, jog valdančiųjų socialdemokratų stumiama sveikatos sistemos reforma skambiai žadamo rezultato neatneš – tai greičiau dar ilgesnių pacientų eilių garantas. 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė pažymi, jog Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktoje reformoje nėra pateiktos nuoseklios logikos, kaip bus užtikrinamas paslaugų prieinamumas, kokie bus paslaugų kokybės kriterijai, kaip bus vertinamas poveikis pacientams ir įstaigoms. Vietoje to, prisidengiant neva pacientų eilių mažinimu, sprendžiami pavieniai – priemokų už paslaugas draudimo, sutarčių su įstaigomis tvarkos – klausimai, siūlomi fragmentuoti, sisteminės krypties neturintys sprendimai. 

„Skambūs socialdemokratų pažadai, kuriais buvo laimėti rinkimai, šiandien virto tuščiais žodžiais – vietoj žadėtos pažangos, eilių mažinimo ir valstybės įmokų už savo draudžiamuosius suvienodinimo su dirbančiaisiais, matome tik privačių įstaigų „ištinklinimą“ be aiškių argumentų ir be jokios naudos pacientui. Taip tuščiomis apsukomis ne tik mažinamas paslaugų prieinamumas, bet ir didinamas žmonių nepasitikėjimas sistema“, – sakė Seimo narė J. Sejonienė. 

Vadinamąja „Dar ilgesnių eilių reforma“ siūloma riboti pacientų teises ir pasirinkimo laisvę. Draudimas pacientams pasirinkti brangesnes paslaugas, vaistus ar medicinos priemones savo lėšomis iš esmės nesuderinamas su Konstitucinio Teismo formuojama sveikatos teisės doktrina bei socialinio draudimo logika, kai žmogus moka įmokas, bet praranda teisę rinktis.

Gydytojų bendruomenė atkreipia dėmesį, kad dirbtinis paslaugų teikimo ribojimas ir privačių įstaigų išstūmimas iš PSDF finansuojamos sistemos nesukurs paskatų medikams grįžti į viešąjį sektorių, o pacientai, kurie iki šiol gydėsi privačiose įstaigose, praradus galimybę gauti PSDF kompensuojamas paslaugas, bus priversti stoti į tą pačią eilę valstybinėse gydymo įstaigose, todėl laukimo laikas dar labiau pailgės ir paslaugų prieinamumas dar labiau sumažės.

„Uždrausti pacientui primokėti už papildomą paslaugą, riboti privačių įstaigų galimybes dirbti kartu su valstybe, viską centralizuoti ministerijos rankose – tai nėra pagalba pacientui. Tai biurokratinė monopolija, kurioje žmogus dirba sistemai, o ne sistema – žmogui. Tokia reforma nesutrumpins laukimo, nes gydytojų nuo to neatsiras, o paslaugų daugiau nebus. Ji tiesiog uždarys kelią alternatyvoms, kurios šiandien realiai padeda žmonėms gauti gydymą. Tačiau šią netvarką sistemoje galima pakeisti aiškiais ir tikslingais sprendimais, kurie duoda rezultatą – tą konkrečiai ir siūlome“, – teigė Seimo narė G. Skaistė. 

Frakcijos narių siūlomos penkios kryptys, kurios realiai trumpintų laukimą:

• Skaidri pacientų registracija su realiais laukimo laikais ir visų įstaigų duomenimis – kad žmogus galėtų matyti eilę ir rinktis.

• Vieningi prieinamumo standartai – šeimos gydytojas per 7 dienas, specialistas per 30 dienų. Kad terminai būtų ne pažadas, o įsipareigojimas.

• Finansavimo tvarkos pakeitimai ir paskatinimai įstaigoms, kurios trumpina laukimą ir viešai skelbia rezultatus – kad greitesnis darbas būtų vertinamas.

• Stipresnės šeimos gydytojo komandos, galinčios tęsti gydymą vietoje – kad pacientas nebūtų stumdomas tarp kabinetų.

• Partnerystė tarp viešojo ir privataus sektoriaus, kai valstybė perka paslaugas ten, kur eilės trumpiausios – nes pacientui nesvarbu, kieno iškaba virš durų, svarbu, kad jis būtų priimtas laiku.

Galiausiai, socialdemokratų stumiama reforma nėra paremta duomenimis ir ekonomine analize. SAM neatliko teisinio poveikio vertinimo ir nepateikė reikiamų duomenų apie pacientų srautus, PSDF biudžeto apkrovą, rinkos struktūrą bei galimą poveikį konkurencijai. Tai reiškia, kad sprendimai priimami neturint aiškaus vaizdo, kokias finansines, socialines ar paslaugų prieinamumo pasekmes jie sukels, neaišku, kaip sveikatos sistema veiks po pokyčių.

Konkurencijos taryba bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra atkreipusios dėmesį, kad privačių įstaigų veiklos apribojimas, suteikiant prioritetą tik viešosioms įstaigoms, mažins konkurencines paskatas gerinti paslaugų kokybę ir efektyvumą.

Šiuo metu vykdoma „Dar ilgesnių eilių“ reforma kelia rimtą riziką visos sveikatos sistemos stabilumui ir veiksmingumui. Ją įgyvendinus, tikėtina, kad išaugs eilės valstybinėse įstaigose, didės pacientų nepasitenkinimas, o siekis mažinti nelygybę ir neformalius mokėjimus gali virsti priešingu rezultatu – didesne atskirtimi ir nepasitikėjimu sveikatos sistema.

TS-LKD informacija