Seimo nario L. Kasčiūno pranešimas: teismas spręs, ar nustatytos lietuvių kalbos mokymo apimtys neprieštarauja Švietimo įstatymo nuostatai

2025 m. gruodžio 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Šiandien, 11.00 val. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinės administracinę bylą pagal Seimo nario Lauryno Kasčiūno pareiškimą dėl švietimo mokslo ir sporto ministrės įsakymu patvirtintų 2025–2026 ir 2026–2027 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų, kuriais nustatytos lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse reglamentuojančios normos, atitikties Švietimo įstatymo nuostatai tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios.

Šiuo metu galiojančiuose Bendruosiuose ugdymo planuose numatyta, kad tautinių mažumų mokyklų pradinukai ir toliau turi mažiau lietuvių kalbos pamokų nei gimtosios kalbos pamokų: 1–4 klasėse – 5 pamokas per savaitę, o gimtosios kalbos – 7 pamokas per savaitę. Taip pažeidžiamas imperatyvus Švietimo įstatymo reikalavimas tautinių mažumų mokyklų pradinėse klasėse valstybinės kalbos mokyti ne mažiau nei gimtosios. Tuo tarpu lietuviškose mokyklose pradinukai turi 8 lietuvių kalbos pamokas per savaitę pirmaisiais mokymosi metais, o antraisiais–ketvirtaisiais – 7 pamokas per savaitę.

„Lyginant su mokyklų, kurios ugdymo procesą vykdo lietuvių kalba, mokiniais, tautinių mažumų mokyklas baigę pradinukai per ketverius metus bus turėję 315 pamokų mažiau, kas sudarytų beveik dviejų metų atsilikimą, turint omeny, kad per vienerius mokslo metus jie turi 175 lietuvių kalbos pamokas. O įvertinant tai, kad ir kitos veiklos tokiose mokyklose vykdomos gimtąja kalba, realus žinių atotrūkis tarp lietuviškas ir tautinių mažumų mokyklas baigusių mokinių yra dar didesnis“, – sako L. Kasčiūnas.

Mokinių pasiekimų duomenys rodo, kad tautinių mažumų mokinių lietuvių kalbos pasiekimai yra žemesni nei mokinių, besimokančių lietuvių kalba. 2024 m. valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino neišlaikė 20,4 proc. tokiose mokyklose besimokiusių mokinių, kitų dalykų valstybinių brandos egzaminų rezultatai taip pat yra žemesni nei lietuvių ugdomąja kalba besimokančių mokinių. Tuo tarpu iš lietuvių ugdomąja kalba besimokančių mokinių valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino vidutiniškai neišlaiko šiek tiek mažiau nei 6 proc.

L. Kasčiūno teigimu, mokantis kitų dalykų lietuvių kalbos žinios yra laikytinos pamatu, ant kurio vėliau statomas konkretaus dalyko mokėjimas. Todėl tikėtina, kad nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas tampa trukdžiu, neleidžiančiu tinkamai suprasti kitų mokomųjų dalykų specifikos, kliudantis minčių raiškai žodžiu ir raštu, kas bent iš dalies paaiškina ženkliai menkesnius tautinių mažumų mokyklų abiturientų valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Be to, neišlaikę valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino arba išlaikę jį žemais balais, tautinių mažumų mokyklų abiturientai negali įstoti į universitetus.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kalbos išmokimą geriausiai laiduoja bendravimas tiksline kalba ir susidūrimo su tiksline kalba laikas, kuris lemia, kad vaikai negimtąją kalbą gali išmokti taip pat gerai kaip ir gimtąją. Tam turi būti skiriama ne mažiau kaip 60 proc. visos kalbinės veiklos. Todėl 60 proc. laiko per savaitę turėtų būti skiriama ugdymui lietuvių kalba bent ugdymo įstaigų aplinkoje, kas kompensuotų susidūrimo su valstybine kalba trūkumą kasdienėje veikloje.

Teismo posėdyje L. Kasčiūnui atstovaus advokatas dr. Eimutis Misiūnas.

Daugiau informacijos:

Seimo narys

Laurynas Kasčiūnas 

Tel. (0 5) 209 6983

El. p. [email protected]