Seimo narės D. Asanavičiūtės-Gružauskienės pranešimas: pasaulio lietuviai neteko nedarbo išmokų – baiminasi, kad tai gali sumažinti grįžtančiųjų skaičių

2026 m. kovo 3 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kartu su pasaulio lietuve, teisininke ir tinklaraštininke Sandra Paulauske-Budriūne antradienį organizavo spaudos konferenciją, kurioje akcentavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu 2025 m. lapkritį buvo pakeista nedarbo išmokų tvarka grįžtantiems pasaulio lietuviams.

Pagal priimtą ministrės įsakymą, nuo šių metų Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas nedarbo draudimo stažas bus įskaitomas tik tuomet, jei asmuo kitoje valstybėje narėje dirbo laikinai, ne ilgiau kaip 30 mėn. per paskutinius 36 mėn. iki bedarbio statuso įgijimo. Ši nuostata taikoma tada, kai vertinama, ar tai yra laikino pobūdžio darbas ir ar asmuo gali gauti nedarbo išmoką pagal išimtį. 

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė atkreipė dėmesį, kad tokia tvarka ženkliai skiriasi nuo prieš tai galiojusios tvarkos – asmuo gaudavo nedarbo išmoką, jei atitikdavo bent vieną iš įsakyme numatytų išimčių.

„Seimo Pirmininkas Juozas Olekas neseniai paskelbė skambų tikslą – Lietuva sieks susigrąžinti net 100 tūkst. užsienio lietuvių! Tai yra puikus tikslas, bet jis nebus pasiektas šiai Vyriausybei vis bloginant pasaulio lietuvių grįžimo sąlygas. Šis priimtas ministrės įsakymas tėra dar vienas to pavyzdys, kad šiai Vyriausybei pasaulio lietuviai nerūpi, o viešai deklaruojami tikslai tėra tušti žodžiai į orą,“ – teigė spaudos konferencijos iniciatorė D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs SADM Socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas teigė, kad nedarbo išmoką įprastai moka ta valstybė, kurioje asmuo dirbo ir mokėjo mokesčius. SADM Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Mariana Žiukienė plačiai pristatė galiojančius ES teisės aktus ir ES Sutarties su Jungtine Karalyste nuostatas dėl mokamų nedarbo išmokų, darbo stažo bei antrino kolegai, kad Lietuvoje prieš tai labai plačiai buvo taikomos  ES teisės aktuose nustatytos išimties taisykles asmenims, kurie paskiausio darbo metu dirbo ir gyveno skirtingose ES valstybėse narėse, todėl buvusi praktika atrodo neįprastai kitų šalių kontekste. Abu ministerijos atstovai sutarė ir atkreipė dėmesį, kad pakeitimai taikomi tik nedidelei daliai asmenų, kuriems nedarbo išmokos skiriamos pagal minėtas išimties taisykles. 

Kitais atvejais lieka galioti bendrą ES teisės aktuose numatyta taisyklė, kad skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje kitoje ES valstybėse narėje įgytas nedarbo draudimo stažas įskaitomas tik tuo atveju, jei paskutinis nedarbo draudimo laikotarpis buvo įgytas Lietuvoje. 

Sodros atstovas, Nepensinių išmokų skyriaus vedėjas Rimantas Mitkevičius, pasidalino duomenimis, kad 5,3 tūkst. iš kiek daugiau nei 8,6 tūkst. praeitais metais iš užsienio grįžusių ir dėl nedarbo išmokos pasikeipusių asmenų buvo pritaikytos išimtys nedarbo išmokai gauti.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. į Lietuvą iš užsienio grįžo virš 18 tūkst. Lietuvos piliečių, tad išimtis buvo pritaikyta maždaug trečdaliui grįžusiųjų.

Konferencijoje dalyvausi pasaulio lietuvė, teisininkė Sandra Paulauskė-Budriūnė teigė, kad ši nedarbo išmoka yra vienintelė „pagalvė“ grįžtantiems pasaulio lietuviams – tai buvo viena iš priemonių grįžtantiems žmonėms lengviau integruotis ir sugerti finansinį, emocinį smūgį grįžtant gyventi į Lietuvą ir paliekant visą įprastą savo aplinką praeityje. Teisininkė apeliavo į tai, kad kalbame apie realius žmones, kuriems sunku grįžti ir kuriuos šis sprendimas tikrai palies, o gal ir padarys įtaką lemiamam sprendimui negrįžti gyventi į Lietuvą, kur jie būtų kūrę savo gyvenimą, šeimas, mokėję mokesčius, planavę ateitį.

Konferenciją organizavusi Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė žada, kad ministerijai siūlys kompromisą – siūlome numatyti maksimaliai 6 mėnesių nedarbo išmoką (Lietuvoje dirbantys gauna 9-11 mėn. nedarbo išmoką). Ji būtų mokama taip: 3 mėnesius – pagal ES reglamentus gaunant įmokas iš buvusios darbo šalies ir dar 3 mėnesius  – iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Jungtinių tautų 2024 m. atliktas tyrimas rodo, kad grįžtamosios migracijos skatinimas trumpuoju laikotarpiu gali būti veiksmingesnė demografijos politikos kryptis nei gimstamumo lygio didinimo pastangos politinėmis priemonėmis.

Daugiau informacijos:

Elena Narkevičiūtė

Seimo nares Dalios Asanavičiūtės patarėja

Tel. +370 691 66 338