Vienas iš būdų stiprinti teisėkūrą – didesnis vaidmuo Seimo komitetams

2021 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai

Didžiosios Britanijos Parlamente per kadenciją yra įregistruojami 36 įstatymų projektai, Ispanijos – 33, Italijos – 52, Danijos – 857. Savo ruožtu Lietuvoje praėjusią kadenciją įregistruota apie 5 500 teisės aktų projektų. Kodėl taip yra? Ką tai sako apie mūsų teisėkūros kokybę? Kaip ją gerinti? Ar nepriimame pernelyg daug teisės aktų skubos tvarka? Ar sulauksime ryžtingesnių veiksmų gerinant teisėkūros kokybę šios kadencijos metu? Apie tai Seimo kanceliarijos rengiamoje tinklalaidėje „Seimo dažnisׅ“ diskutavo Seimo Pirmininko pavaduotojas Vytautas Mitalas, Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata ir Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas Alvidas Lukošaitis.

Susiformavo klaidinga tradicija

Seimo Pirmininko pavaduotojo Vytauto Mitalo teigimu, Seimo nariai dalyvauja tam tikrose nematomose lenktynėse. Pirmąją kadenciją parlamente dirbantis politikas mano, jog tai lemia kultūrinės priežastys ir tam tikros visuomenės normos, kurios persimeta ir į politinį lauką. „Susiformavo tokia tradicija, kad jei tu esi Seimo narys, tavo vienintelis ir svarbiausias darbas tiek visuomenės, tiek pačių parlamento narių akyse yra leisti įstatymus. Ir kuo daugiau jų leidi, tuo tu neva geriau atlieki savo darbą. Seime vyksta daug prieštaravimų, nesutarimų, diskusijų ir sudėtinga išvesti aiškų objektyvų palyginamąjį vardiklį iš viso Seimo darbo ir jo narių veiklos, todėl šis vardiklis tampa vienu iš pagrindinių. Žinoma, verta paminėti ir institucinę sandarą bei iš to kylančius dalykus“, – teigė V. Mitalas.

Paradoksaliausia, anot Ateities komiteto pirmininko Raimundo Lopatos, jog visi sutinka, kad šiandieninė padėtis, kada yra pateikiama ir priimama tiek teisės aktų, yra nenormali, bet akivaizdžių pokyčių nėra imamasi. Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovo nuomone, prie to nemažai prisideda politologai, bandydami lyginti, kas buvo aktyvesnis: Seimas, Vyriausybė ar Prezidentas. Prezidentūra irgi nevengia pasigirti savo aktyvumu, pateiktų ar vetuotų įstatymų projektų skaičiumi. Ir šios varžytuvės persiduoda rinkėjams, kurie labai konkrečiai rinkimų kompanijos laikotarpiu klausia parlamentarų, kiek įstatymų projektų yra pateikę.

Didelį pateikiamų teisės aktų skaičių lemia ne vien susiformavę rinkėjų lūkesčiai ir kultūrinis mentalitetas, bet ir pakankamai laisvos teisėkūros proceso normos. „Mūsų taisyklės yra truputėlį atsainios, viską lengvai praleidžiančios. Daugelyje demokratinių parlamentų taisyklės yra kur kas labiau apsunkintos. Pavyzdžiui, yra dvejų rūmų parlamentai, daugiau teisėkūros stadijų, didesni filtrai. Ir mes taip susikoncentruojame į teisėkūros procesą ir jo kiekybę, kad pamirštame kitą svarbią parlamento priedermę – parlamentinę kontrolę“, – Seimo narių dėmesį atkreipė Tyrimų skyriaus vedėjas Alvidas Lukošaitis.

Kokybiškas teisėkūros procesas svarbus visiems

Visuomenė, verslas ir investuotojai nori ir tikisi žinoti aiškias, logiškas ir suprantamas valstybėje nustatytas taisykles, nes visi mažiausiai nori nenuspėjamumo, didelės kaitos ar įstatymų nelogiškumo bei prieštaravimų vienas kitam. Tinklalaidės dalyviai sutarė, kad patikimas viešasis valdymas ir kokybiška teisėkūra yra vienos iš pagrindinių prielaidų siekiant gerinti verslo aplinką, užtikrinti žmogaus teises ir didinti gerovę šalyje.

Remiantis kitų šalių praktika tinkamesnis teisėkūros modelis būtų, jei Seimo posėdžių salėje dominuotų Vyriausybės pateikiami teisės aktų projektai. Anot V. Mitalo, jeigu koalicinės vyriausybės Lietuvoje būtų stabilesnės ir vykdomoji valdžia, turinti daugiau žmogiškųjų išteklių, užduotų svarbesnį toną siūlydama įstatymų projektus, galbūt ir Seime įsivyrautų didesnė darna ir sumažėtų pateikiamų projektų kiekis. Nors R. Lopata atkreipė dėmesį į tai, kad procentiškai  daugiau yra priimama Vyriausybės, o ne Seimo pateiktų teisės aktų, statistika taip pat liudija, kad šie procentai mūsų šalyje yra žymiai mažesni nei Vakarų Europos valstybėse. Ateities komiteto pirmininko nuomone, tai gali lemti du dalykai: ne visada kokybiškai parengiami teisės aktai bei įvairios politinės srovės parlamente.

Savo ruožtu Alvidas Lukošaitis pridūrė, kad Lietuvoje yra pernelyg lengvos taisyklės priimti įstatymus skubos tvarka. Praėjusią kadenciją tokių projektų buvo 20 proc., dar anksčiau šis skaičius siekė ir 40 proc. Vis dėlto Konstitucinio Teismo sprendimas šią karuselę kiek prislopino. Tyrimų skyriaus vedėjo nuomone, didžiausia problema yra pavienių Seimo narių iniciatyva išpučiamas įstatymų projektų skaičius. Dėl to yra gaištamas laikas, sudėtinga racionaliai suplanuoti darbotvarkes, pastebima didžiulė įstatymų kaita. Taip pat dėl mūsų teisėkūros taisyklių Vyriausybės teikiami teisės aktai kartais yra pakoreguojami taip, kad vėliau pastaroji jų negali atpažinti.

Kokybiška teisėkūra yra neįsivaizduojama ir be rengiamų teisės aktų galimo poveikio vertinimų bei rezultatų stebėjimo priėmus įstatymą. Praėjusiais metais Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) įvertino 40 teisės aktų poveikį ir tai iš esmės yra vienintelė tokio pobūdžio institucija Lietuvoje. Tai yra pakankamai žemas skaičius, tačiau susiduriama su žmogiškųjų išteklių problema. Ateities komiteto pirmininko nuomone, būtina stiprinti resursus, esančius Seime, plėsti Tyrimų skyrių, kelti darbo užmokestį Seimo narių pagalbininkams, jog būtų galima pasikviesti savo srities profesionalus. Tačiau tinklalaidės dalyvis pabrėžė ir tai, kad Seimo nariai turėtų užmegzti ir palaikyti tiesioginį ryšį su Lietuvos intelektinio pasaulio elitu, kurių įžvalgos, nuomonės ir aktyvesnis įsitraukimas padėtų kokybiškiau plėtoti kuriamus teisės aktų projektus.

Komitetų vaidmens stiprinimas

Tinklalaidės „Seimo dažnis“ metu nuskambėjo ne vienas siūlymas, kaip būtų galima konkrečiais veiksmais gerinti teisėkūros procesą Lietuvoje. Kaip pastebi Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus vedėjas, visuose demokratiniuose parlamentuose teisėkūros taisyklės griežtėja. Taip vyksta todėl, nes norima apriboti įvairias pavienes iniciatyvas, kylančias parlamentų viduje, nes Seimas pirmiausia turėtų būti diskusijų, o ne įstatymų priėmimo konvejerio vieta. „Šiuo metu per posėdį vidutiniškai yra priimami kiek daugiau nei 7 teisės aktai ir tai yra rekordas ES. Tarptautinė bendruomenė, pamačiusi mūsų skaičius, susiima už galvos, nes sudėtinga gyventi valstybėje, kurioje dar nesibaigus pirmajam kėliniui žaidimo taisyklės pasikeičia“, – teigė Alvidas Lukošaitis.

Viena iš idėjų, kaip būtų galima patobulinti teisėkūros procesą Lietuvoje, – didesnis galios centro suteikimas Seimo komitetams. „Šiuo metu sklando idėja, kuri sulaukia ir tam tikro politinio pritarimo, suteikti daugiau galių komitetams formuoti ir performuoti teisės aktų projektus. Tokiu atveju būtų sukurtos prielaidos geresnei teisėkūros kokybei. Vis dėlto tokie sprendimai turi gimti sutarimo, o ne revoliucinėje atmosferoje. Pirma, visi turime sutarti, kad reikia judėti evoliuciniu keliu“, – bendro sutarimo svarbą prieš imantis pokyčių pabrėžė Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.

Ateities komiteto pirmininkas R. Lopata pabrėžė visuomenės įtraukimo svarbą. Anot komiteto pirmininko, galimybė tiesiogiai stebėti komitetų posėdžius visiems norintiems prisidėjo prie kokybinio šuolio. Aktyvus piliečių dalyvavimas turi potencialo veikti kaip tam tikras stabdžių mechanizmas, kuris prilaiko nuo skubotų ir neracionalių sprendimų. Toliau Seimo narys dėstė, kad kitas veiksnys, padidinantis priimamų teisės aktų skaičių, yra ES teisyno perkėlimas to niekam nereikalaujant. Kartais tai yra padaroma su vertimo klaidomis, o tai sukelia papildomos nereikalingos painiavos. Galiausiai Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas pasiūlė pagalvoti apie pavienių Seimo narių piktnaudžiavimo savo teisėmis suvaržymą. „Verta pagalvoti, ar nebūtų tikslinga apriboti galimybes teikti įstatymų pataisas ar įstatymus vienam Seimo nariui ir suteikti tokią teisę tik tam tikro dydžio Seimo narių grupei“, – idėja pasidalijo R. Lopata.

Reikia drąsių sprendimų

„Manau, kad evoliucijai reikėtų sukrėtimo. Komitetų galios didinimas yra vienas iš būdų apriboti pernelyg didelę galią plenarinių posėdžių salėje paskutinėse teisės akto priėmimo stadijose. Kitas dalykas –  išankstinė ir vėlesnioji ekspertizė bei poveikio vertinimas. Pas mus tai yra apleistas laukas ir vadovaujamasi labai formaliu požiūriu. Dabar yra puiki proga tai pakeisti, neabejoju, atsirastų ir naujų žaidėjų šioje srityje, ekspertizės galėtų būti daromos dar prieš įsisukant teisėkūros konvejeriui ir taip tikrai būtų pagerinta teisėkūros kokybė“, – dėstė Tyrimų skyriaus vedėjas A. Lukošaitis.

Be to, anot tinklalaidės dalyvio, pavyzdžiui, Švedijoje net ir konstituciniu lygmeniu yra įtvirtinta tvarka, jog siūlomas teisės akto projektas turi turėti išankstinę ekspertizę. Taip pat visuomenė, suinteresuotos grupės bei verslas yra aktyviai įtraukiami į diskusijas dar prieš prasidedant svarstymui parlamente ir išankstinių debatų rezultatai atsispindi galutiniame variante. Pasidalijęs tokiais užsienio valstybių pavyzdžiais, A. Lukošaitis siūlė sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų ir parengtų naują Seimo statuto redakciją. Anot eksperto, dabartinis statutas yra susidėvėjęs, susinešiojęs, skerstai ir išilgai susiuvinėtas bei nebeatitinkantis dabartinių realijų. 

Nors panašu, kad artimiausiu metu naujos statuto redakcijos kūrimo imtasi nebus, Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas pasidžiaugė, kad situacija gerėja ir gerės toliau. Vyriausybė greitu metu pateiks visos šios kadencijos teisėkūros planą, kuris bus aiškus kelrodis ir leis visiems aiškiai suprasti, kam bus skiriamas dėmesys.

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausiasis specialistas

Giedrius Leskauskas

Tel. (8 5)  239 6875, el. p. [email protected]