Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba, pasakyta NATO Parlamentinės Asamblėjos plenariniame posėdyje

2022 m. gegužės 30 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Gerbiamasis Asamblėjos pirmininke,

Pone Generalinio Sekretoriaus pavaduotojau,

Gerbiami delegatai ir svečiai,

noriu nuoširdžiai pasveikinti NATO Parlamentinę Asamblėją, susirinkusią Vilniuje esant itin rimtai saugumo situacijai visame pasaulyje.

Deja, kol kas dar niekam nepavyko priversti V. Putino nutraukti šį žiaurų karą ir atsisakyti savo siaubingų ketinimų Ukrainos atžvilgiu. Visas pasaulis pasikeitė negrįžtamai.

Putinas pradėjo nuo Ukrainos. Tačiau akivaizdu, kad jis turi didesnių planų. Pavyzdžiui, sunaikinti visą euroatlantinę saugumo architektūrą.

Nereikėtų atmesti fakto, kad NATO taip pat sulaukė Rusijos reikalavimų ir ultimatumų su labai aiškiomis užuominomis į Baltijos regioną.

Lietuva yra tarsi įsprausta tarp itin militarizuotos Kaliningrado srities ir Baltarusijos.

Baltarusija prisidėjo prie žiaurių Rusijos veiksmų suteikdama jai savo teritoriją, kad ši galėtų vykdyti karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą.

Baltarusija de facto yra Rusijos dalis. Taip pat ir Rusijos karinės agresijos dalyvė.

Dėl to labai išaugo mūsų pagrindinė saugumo problema – trumpalaikis įspėjimas. Laikas, per kurį NATO turi reaguoti, sutrumpėjo beveik iki nulio.

Todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kad V. Putinas niekada nedrįstų kirsti mūsų sienų ir patikrinti NATO ryžto.

Kad to pasiektume, viršūnių susitikime Madride turėsime priimti atitinkamus sprendimus. Atėjo laikas Aljansui apibrėžti ir nusistatyti būtinus tikslus, skirtus mūsų gynybai stiprinti.

Labai svarbu užtikrinti, kad neliktų jokių silpnųjų vietų. Šie sprendimai yra nepaprastai svarbūs.

Nepriimti jų viršūnių susitikimo Madride metu būtų strateginė klaida. Tai pakenktų NATO ryžtui ir būtų naudinga tik Rusijai.

Taigi, turime priimti teisingus sprendimus.

Pirma, turime suvokti, kad Rusijos grėsmė neišnyks dar daugelį metų. Todėl turime aiškiai įvardyti Rusiją kaip pagrindinę ir ilgalaikę grėsmę visai euroatlantinei erdvei.

Turime atitinkamai formuoti NATO politiką, įskaitant NATO požiūrį į Rusiją. 

Rusija sąmoningai nusprendė sugriauti mums įprastą pasaulio tvarką. Po vasario 24 d. dėl to neturėtume turėti jokių iliuzijų. Turime reikalauti, kad Rusija atsakytų už savo veiksmus ir nusikaltimus.

Turime suprasti, kad mūsų neryžtingumas, pasyvumas ir nuolaidžiavimas tik paskatins tolesnę agresiją.

Antra, dėl vykstančio karo Europoje reikia nedelsiant keisti mūsų atgrasymo ir gynybos priemones.

Pernelyg didelis kliovimasis gynyba laukiant pastiprinimo nebėra perspektyvus. Turime pereiti prie modernios priešakinės gynybos.

Priešakinių pajėgų batalioną reikia plėsti iki brigados lygio su visais reikalingais pajėgumais.

Jei liksime prie dabartinės tvarkos, mūsų visuomenė to nesupras ir tai nebus tinkamas signalas Rusijai.

Turime turėti tinkamas pajėgas tinkamose vietose, planus, pajėgumus ir greitą sprendimų priėmimą.

Reikia labai rimtai atsižvelgti į Baltijos regiono saugumo ypatumus, įskaitant Suvalkų koridorių.

Dabartiniame saugumo kontekste požiūris „palaukime ir pamatysime“ nėra tinkama strategija.

Delsimas imtis ryžtingų veiksmų stiprinant mūsų gynybą tik įstumtų mus į „strateginės painiavos“ liūną, kurio negalime sau leisti.  

Šį kartą delsti negalime.

Trečia, naujojoje strateginėje koncepcijoje kolektyvinė gynyba turi būti aiškiai apibrėžta kaip pagrindinė ir kertinė Aljanso užduotis.

Jos esmė – įsipareigojimas pagal penktąjį straipsnį, paremtas nepamainomu transatlantiniu ryšiu.

Ketvirta, atvirų durų politika pasiteisino kaip veiksmingiausia priemonė, padedanti stiprinti saugumą ir užtikrinti taiką milijonams europiečių. Turime dėti visas pastangas, kad Suomija ir Švedija greitai ir sėkmingai įstotų į NATO, ir išlaikyti patikimą Aljanso atvirų durų politiką.

Gerbiami Asamblėjos delegatai,

Dirbdami kartu kaip artimi ir patikimi sąjungininkai, mes visuomet turėjome bendrą matymą, kaip turi būti kuriamas, saugomas ir ginamas euroatlantinis saugumas.

Tačiau Europos taika yra iš esmės sugriauta.

Tikslą – vientisą ir laisvą, vienijamą taikos, demokratijos ir bendrų vertybių Europą – tapo dar sunkiau pasiekti. Tačiau neturėtume pasiduoti.

Turime apjungti savo pastangas, protus ir išteklius, kad parodytume tvirtą ryžtą prieš Rusijos agresiją. 

Nuo įvykių Ukrainoje priklausys visos Europos, o gal net ir pasaulio saugumas ir stabilumas.

Turiu pripažinti, kad mane tiesiog šokiruoja tai, kad šiandien Ukrainai tenka atlaikyti raginimus daryti teritorines nuolaidas Rusijai. Tai visiškai nepriimtina.

Turime padaryti viską, kad padėtume Ukrainai apsiginti. Turime aprūpinti Ukrainą visomis reikalingomis ginklų sistemomis.

Ir ne tik tai. Turime sustiprinti savo vienybę ir ryžtą padėti Ukrainai tapti Europos ir euroatlantinės šeimos nare.

O sąjungininkų parlamentarizmas yra galinga priemonė, galinti sustiprinti šias pastangas.

Ponios ir ponai,

Išgyvename labai tamsų ir sudėtingą laikotarpį.

Tačiau turime vieni kitus ir bendras vertybes, kuriomis galime pasikliauti. Tai neįkainojamas ramstis, kurio niekuomet neturėtume nei išmainyti, nei juo suabejoti.

Taip pat turime bendrą pareigą likti teisingojoje istorijos pusėje.

Slava Ukraini!

Dėkoju.